Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS/Fotobankas nuotr.
Etaplius.ltŠaltinis: ELTA
OPEC+ narės pirmadienį paskelbė apie ketinimus mažinti naftos gavybos apimtis – gavyba bus mažinama kiek daugiau nei 1 mln. barelių per dieną. Naftos rinkos analitikai mano, kad dėl šio sprendimo naftos kaina gali pakilti iki maždaug 100 JAV dolerių už barelį.
A. Izgorodinas pastebėjo, kad tai reiškia energetikos ir prekių infliacijos sugrįžimą į euro zonos infliacijos rodiklius.
„Eurostato duomenys rodo, kad energetikos segmento indėlis į euro zonos infliaciją pastaruoju metu mažėjo, kam įtakos turėjo tiek naftos, tiek ir kitų energetikos segmentų (dujos, elektra) kainų kritimas.
Pavyzdžiui, Eurostato skaičiai rodo, kad 2022 m. rugpjūtį energetikos kainų augimas generavo 43 proc. viso infliacijos prieaugio euro zonoje, tuo tarpu 2023 m. vasarį energetika jau generavo tik 19 proc. viso infliacijos prieaugio euro zonoje.
„Jei naftos kaina iš tiesų stipriai pakiltų ir kurį laiką liktų aukštame lygyje, tokiu atveju į euro zonos infliacijos struktūrą sugrįžtų energetikos ir prekių segmentai, o tai palaikytų infliaciją euro zonoje aukštame lygyje. Aukšta infliacija, savo ruožtu, reikštų tolesnę agresyvią Europos centrinio banko politiką, t. y. dideles bazines palūkanas. Tai – svarbus aspektas Lietuvai, kurioje pernai 88 proc. naujų paskolų verslui ir gyventojams buvo išduotos už kintamas palūkanas. ECB turi vis mažiau galimybių toliau agresyviai kelti bazines palūkanas – bet turi galimybių laikyti palūkanas aukštame lygyje ir jų nemažinti“, – pirmadienį feisbuke rašė jis.
Ekonomistas pridūrė, kad naftos kainų pokyčiai Lietuvos infliaciją veikia labiau nei visoje ES vidutiniškai kadangi Lietuva yra viena iš lyderių visoje ES pagal degalų „svorį“ visame infliacijos krepšelyje.
„Eurostato duomenys rodo, kad standartinis Lietuvos vartotojas 6,8 proc. visų savo išlaidų skiria degalams. Tai – ketvirtas rezultatas visoje ES, ES vidurkis siekia 4,3 proc. Taigi, augant naftos kainoms, infliacija Lietuvoje gali įsibėgėti greičiau nei euro zonoje vidutiniškai. Tačiau mažėjant naftos kainoms, infliacija Lietuvoje gali leistis greičiau nei euro zonoje vidutiniškai“, – dėstė jis.
A. Izgorodinas dar pridūrė, kad nors šiandien naftos rinka jautriai sureagavo į OPEC+ sprendimą (naftos kaina pakilo 5,3 proc.), jis neskubėtų panikuoti ir teigti, kad šis naftos kainos augimas bus ilgalaikis.
„Artėjanti recesija JAV ir euro zonoje, agresyvi centrinių bankų politika, manau, neleis naftos kainai užsilikti aukštumose, ypač tuo atveju jei į pasaulio ekonomika ateis didelė recesija. Neatmesčiau varianto, kad po staigaus šuolio naftos kaina vasarą visgi pradės mažėti dėl pasaulinės recesijos“, – apibendrino ekonomistas.