A. Bilotaitė: suvaržymai migrantams buvo būtini, kad Lietuva netaptų pereinamuoju kiemu

Lietuva

BNS/Fotobankas nuotr.

Milena Andrukaitytė, Paulius PerminasŠaltinis: BNS

269506

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad Konstitucinio Teismo (KT) prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintos įstatymo nuostatos buvo būtinos, kad Lietuva „netaptų pereinamuoju kiemu“.

„Tai buvo būtinos priemonės, kurias Lietuva turėjo priimti, kad apsaugotų nacionalinį saugumą ir Lietuva nebūtų pereinamuoju kiemu“, – trečiadienį komentuodama KT sprendimą žurnalistams sakė A. Bilotaitė.

Teismas trečiadienį konstatavo, kad visų neteisėtai sieną kirtusių migrantų priverstinis apgyvendinimas užsieniečių registravimo centruose šalyje paskelbus ekstremalią situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio prieštarauja Konstitucijai.

A. Bilotaitė teigė, kad ministerijos teisininkai vertins KT nutarime išdėstytus argumentus ir tuomet priims sprendimus, taip pat pažymėjo, kad dalis nuostatų, dėl kurių pasisakė teismas, jau yra negaliojančios, o situacija nuo migrantų krizės pradžios – pasikeitusi.

„Mes neturėjome kitų priemonių gintis, mes neturėjome fizinio barjero, neturėjome sienos stebėjimo sistemų ir neturėjome sprendimo apgręžti arba neįleisti asmenų, kurie neteisėtais būdais patenka į Lietuva“, – kalbėjo ministrė.

Ji taip pat teigė, kad prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatos nėra jos vienasmenė atsakomybė, nes pataisas priėmė Seimas ir pasirašė prezidentas.

„Už įstatymą balsavo 84 seimo nariai, tai nebuvo vienasmenis ministrės sprendimas, kai mes jį svarstėme parlamente, Teisės departamento pastabų, kad projektas prieštarauja Konstitucijai, nebuvo, ir jį pasirašė prezidentas, jis nebuvo vetuotas“, – kalbėjo ministrė.

„Jeigu man reikėtų pakartoti šiuos sprendimus, aš daryčiau visus tuos pačius sprendimus, kuriuos padariau, nes šitų sprendimų reikėjo mūsų valstybei, nes kitu atveju turėtume 100 tūkst. stumiamų žmonių į mūsų valstybę“, – sakė A. Bilotaitė.

Anot jos, KT sprendimas reiškia, jog įstatymo nuostatos nebegalioja.

„Mes pakeisime ko prašo, išanalizavę su teisininkais atsižvelgsime“, – teigė ministrė.

Klausiama, ar KT sprendimas gali paskatinti ir kitų priverstinai užsieniečių registravimo centruose apgyvendintų migrantų skundus, A. Bilotaitė tvirtino, jog tokios informacijos šiuo metu ministerija neturi.

„Šiuo metu tokios informacijos neturime, bet kai ji bus, kai bus tokie dalykai tai, matyt, juos ir vertinsime“, – sakė ji.

KT paskelbė, kad įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatos tiek, kiek pagal jas visi prieglobsčio prašytojai privalo būti apgyvendinti nurodytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos teritorijoje, kai toks apgyvendinimas gali trukti iki šešių mėnesių, prieštarauja Lietuvos Konstitucijai.

Pasak nutarimo, Seimas turėjo teisę nustatyti tam tikrus ribojimus neteisėtiems migrantams, bet „visiems prieglobsčio prašytojams taikant tą pačią priemonę, tai yra visus prieglobsčio prašytojus laikinai apgyvendinant nurodytose vietose be teisės judėti Lietuvos teritorijoje, nebuvo sudaryta prielaidų individualiai vertinti kiekvieno asmens situaciją, keliamą grėsmę valstybės ir visuomenės interesams“.

KT nutarime taip pat pažymėjo, kad migrantai buvo apgyvendinami šešiems mėnesiams nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti, nepriėmus jokios kompetentingos institucijos sprendimo, remiantis vien faktu, kad kirto Lietuvos sieną ir pateikė prieglobsčio prašymą, tad jiems nebuvo sudaryta teisė skųsti sulaikymą.

„Įstatymų leidėjas, nors ir siekė teisėtų tikslų ir galėjo nustatyti asmens laisvę varžantį teisinį reguliavimą, šiuo atveju nesilaikė iš Konstitucijos kylančio reikalavimo asmens teisės nevaržyti labiau nei būtina teisėtam tikslui pasiekti“, – konstatavo teismas.

KT bylą nagrinėjo pagal Irako piliečio individualų konstitucinį skundą. Užsieniečių registracijos centre apgyvendintas prieglobsčio prašytojas prašė įvertinti atitinkamas įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatas.

Skundą pateikęs Irako pilietis nurodė, kad negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris leistų apriboti asmens laisvę be teismo sprendimo neapibrėžtam laikui, be procedūrinių garantijų, užtikrinančių teisminę peržiūrą ir teisinio tikrumo principo įgyvendinimą.

Irako piliečio pasą turintis vyras 2021 metų liepos 31 dieną buvo sulaikytas neteisėtai kirtęs sieną ir apgyvendintas užsieniečių registracijos centruose, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

Pareiškėjas prašė pripažinti, kad nuo 2021 metų rugpjūčio 1 dienos iki 2022 metų vasario 3 dienos jo sulaikymas buvo neteisėtas.

Vyras teigė, kad jis buvo de facto sulaikytas, nes jo laisvė buvo suvaržyta nesant jokio nacionalinio teismo ar kitos Lietuvos institucijos sprendimo, ir jam nebuvo žinoma nei kiek laiko, nei dėl kokių priežasčių jo laisvė ribojama.

Įstatyme numatyta, kad prieglobsčio prašytojai, kol nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvą, laikinai apgyvendinami specialiuose centruose be teisės laisvai judėti, jeigu dėl masinio užsieniečių antplūdžio šalyje yra paskelbta ekstremalioji situacija. Šis terminas negali būti ilgesnis nei šeši mėnesiai.

2021 metais iš Baltarusijos į Lietuvą iki pradedant neteisėtus migrantus apgręžti pasienyje neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų.

Jie buvo sulaikyti ir apgyvendinti užsieniečių registravimo centruose. Dabar dauguma jų yra išvykę ar išsiųsti iš šalies arba turi judėjimo laisvę.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt