Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS/Fotobankas nuotr.
Augustė LyberytėŠaltinis: ELTA
„Šiuo metu esame pasiekę tokį rezultatą, kad turime sužymėtų tokių priedangų, kuriose 28 proc. Lietuvos gyventojų galėtų pasislėpti“, – penktadienį lankydamasi Klaipėdos rajone žurnalistams sakė A. Bilotaitė.
„Priedangų Lietuvoje nebuvo. Vidaus reikalų ministerija ėmėsi kurti visiškai nuo nulio šią sistemą. Ir šiuo metu visoje Lietuvoje mes turime sukurtą tinklą, kuris nėra baigtinis, nes mūsų tikslas – pasiekti, kad 40 proc. rajonų gyventojų ir 60 proc. didžiųjų miestų gyventojų turėtų galimybę pasislėpti tokiose priedangose“, – keliamus tikslus įvardijo ministrė.
Politikė tvirtino, kad institucijos šiuo klausimu toliau dirba ir siekia, kad naujai statomuose pastatuose būtų numatytas priedangų kūrimas.
„Dabar yra derinama, kad atsirastų nauji reikalavimai naujuose viešosios paskirties pastatuose – būtent juos projektuojant ir statant“, – aiškino A. Bilotaitė.
„Aplinkos ministerija turėtų artimiausiu metu paruošti ir pateikti šiuos reikalavimus. Ir taip pat labai aktyviai dirbame su savivaldybėmis“, – pabrėžė ji.
Praėjusių metų pavasarį atlikus kolektyvinės apsaugos statinių inventorizaciją, identifikuota apie 1,8 tūkst. priedangai tinkamų vietų. Tuo metu buvo skaičiuojama, kad pavojaus atveju priedangų užtektų maždaug pusei milijono arba 17 proc. šalies gyventojų.
Siekiant didinti gyventojų saugumą, vidaus reikalų ministrės įsakymu savivaldybėms buvo parengtos Priedangos parinkimo ir ženklinimo rekomendacijos.