Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS Fotobanko nuotr.
Lukas JuozapaitisŠaltinis: ELTA
Ministrės Aušrinės Armonaitės teigimu, stebimas neproporcingas tokių prekių tranzitas per Lietuvą į kai kurias trečiąsias šalis augimas, todėl manoma, kad jos keliauja į Rusiją.
„Jau kurį laiką renkame informaciją apie įvairių jautrių prekių tranzitą per Lietuvos teritoriją, kurios yra pagamintos ne Lietuvoje ir keliauja per Lietuvą į kai kurias tolimas šalis, tos prekės keliauja sausumos keliais per Baltarusiją ir Rusiją ir mums kelia nerimą reikšmingai išaugę tam tikrų jautrių prekių srautai. Turime duomenų, kad dalis šitų jautrių prekių gali būti naudojama kare Ukrainoje ir atsidurti karo lauke“, – žurnalistams penktadienį sakė A. Armonaitė.
„Naudodamiesi savo teisėmis turėti tam tikrus sąrašus prekių kodų, kurių judėjimą per Lietuvos teritoriją ribojame, mes siūlome tokia teise pasinaudoti ir registruosime Vyriausybės nutarimą“, – teigė ministrė.
Statistikos departamento duomenimis, pavyzdžiui, 2022 metais, palyginti su 2020 metais, monitorių ir projektorių eksportas į Kirgiziją išaugo 3684 proc., į Kazachstaną – 753 proc., o automatinio duomenų apdorojimo mašinų eksportas į Sakartvelą – 1882 proc.
Anot A. Armonaitės, šiuo metu siūloma riboti 65-ių prekių kodų vežimą, tačiau šis sąrašas gali kisti.
„Dalis dvejopos ir galimai dvejopos paskirties prekių gali būti naudojamos tiek buitinėje technikoje, tiek ir ginkluotėje ir tai, ką rodo mūsų tarnybų duomenys, šios prekės, kurias mes jau esame identifikavę, 65 kodai, yra naudojami ir karo lauke“, – komentavo ministrė.
„Pradedame institucinį procesą, Vyriausybės nutarimo projektas yra derinamas tarp institucijų, sąrašas gali kisti. Manome, kad jis parengtas pakankamai pagrįstai, jau konsultuojantis su mūsų tarnybomis nežymiai, tam tikrų pokyčių tikrai gali būti“, – teigė ji.
A. Armonaitės teigimu, Lietuvos gamintojų prekių eksportas į Rytų šalis sudaro vos 7 proc. viso eksporto, o draustinų prekių – dar mažiau.