Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Etaplius.ltŠaltinis: ELTA
„Madrido susitikime buvo nemažai kalbėta ir buvo dokumentai priimti apie priešraketinės gynybos stiprinimą. Dokumentai priimti, be abejonės, reikėtų ir labai konkrečių veiksmų juos įgyvendinant. Aš manau, kad viena iš galimų pasekmių gali ir turėtų būti NATO rytinio flango oro ir priešraketinės gynybos stiprinimas naujomis papildomomis sistemomis. Mes žinome kiek (priešraketinių sistemų – ELTA) yra Lenkijoje, mes žinome kiek yra Lietuvoje ir kiek visame paribyje... Bet tų sistemų turėtų būti daugiau“, – trečiadienį po Prezidentūroje vykusio tarpinstitucinio pasitarimo žurnalistams sakė A. Anušauskas.
„Aš manau, kad Madrido NATO viršūnių susitikimo sprendimai turi būti įgyvendinti iki galo“, – akcentavo A. Anušauskas.
Po antradienį įvykusių Rusijos raketinių atakų prieš Ukrainą ir sprogimų Lenkijos pasienyje, prezidentas Gitanas Nausėda inicijavo tarpinstitucinį pasitarimą dėl saugumo situacijos regione.
Antradienį Rusijos kariuomenė smogė Ukrainai stipriausią smūgį nuo karo pradžios. Priešas į Ukrainos miestus paleido apie 100 raketų. Jos daugiausia buvo nutaikytos į kritinės infrastruktūros objektus.
Šių atakų metų netoli sienos su Ukraina esančiame Lenkijos Pševoduvo kaime nukrito dvi raketos, žuvo du žmonės. Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis, suderinęs su šalies prezidentu, antradienio vakarą skubiai sušaukė Ministrų Tarybos Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdį.
Tuo tarpu JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį per susitikimą su pasaulio lyderiais teigė, kad yra požymių, jog raketa, pataikiusi į kaimą Lenkijos rytuose, galėjo būti Ukrainos priešlėktuvinė raketa.