Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Gailė Jaruševičiūtė-MockuvienėŠaltinis: ELTA
„Norėtųsi visada didesnio. Aš tik galiu pasakyti, kad dabar dėl ekonominių prognozių tas procentas nuo BVP susitraukė nuo 2,5 proc. iki 2,26 proc., todėl kad šiek tiek daugiau negu planuota kilstelėjo ekonomika ir iš karto tas procentas sumažėjo“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį teigė A. Anušauskas.
Pasak politiko, skiriant didesnį procentą nuo BVP būtų didesnės galimybės greičiau įsigyti tam tikrą reikiamą ginkluotę.
„Tačiau, atkreipsiu dėmesį, vidinis šalių stabilumas, pavyzdžiui, kai vyksta kokia nors energetinė krizė ar socialiniai dalykai, yra ne mažiau svarbus negu karinis pajėgumas, tai yra visuomenės palaikymas tam turi būti. Ir dabar valstybėje yra, jei neklystu, du milijardai eurų panaudota įvairioms kompensacijoms dėl energetinių resursų, kainų stabilizavimo ir t.t. Tai yra didžiulės lėšos ir kitais metais tai irgi yra numatyta. Taip kad reikia žiūrėti, koks yra biudžetas. Mes irgi tos pačios valstybės dalimi esame“, – akcentavo A. Anušauskas.
Liepos 15 d. Seime parlamentinės politinės partijos, išskyrus „valstiečius“, pasirašė naują susitarimą dėl šalies gynybos. Nors partijoms nepavyko susitarti dėl konkrečios finansavimo didinimo kartelės, tačiau sutarta, jog tolesnis gynybos finansavimo didinimas turi būti siejamas su krašto apsaugos sistemos ir Lietuvos kariuomenės poreikiais.