Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Žygimantas Gedvilas/BNS/Fotobankas
Ignas JačauskasŠaltinis: BNS
„Kiberatakos vyko visą laiką, nesustojamai, jau, sakyčiau, ne vienus metus vyksta. Bet tokio masto, intensyvumo – jei ir nepasiekė aukščiausio intensyvumo, bet sakyčiau, vidutinio intensyvumo – tai taip, tai vyksta, ko gero, pirmą kartą“, – LRT sakė A. Anušauskas.
Anot ministro, programišiai vykdo silpnų vietų vietų žvalgybą ir gali vėliau imtis veiksmų, ypač verslui atnešiančių rimtesnių nuostolių.
„Turiu mintyje, kad iš tikrųjų vyksta mėginimai surasti silpnų vietų, nes tuomet atsiranda galimybė, gavus prieigą, ne tai kad užblokuoti tinklą, o gavus prieigą pavyzdžiui kokios nors įmonės duomenų banką, kur saugo, pavyzdžiui, savo klientų duomenis, juos užšifruoti ir paskui reikalauti išpirkos“, – įspėjo A. Anušauskas.
„Tokie metodai taikomi jau senokai, ir manau, kad būtent įmonės turinčios tokius duomenis, turėtų daryti kopijas, dubliuoti tuos duomenis, pasirūpinti jų saugumu, kad jų neprarastų“, – paragino jis.
Anot A. Anušausko, atsakomybę už išpuolį prisiimanti grupuotė „Killnet“ yra „siejama su Rusijos specialiosiomis. tarnybomis“, o atakas galima laikyti Rusijos atsaku į taikomus Kaliningrado tranzito ribojimus.
„Kadangi kibernetinių atakų iniciatoriai būtent su tuo ir sieja, aš taip ir laikyčiau“, – sakė ministras.
Jis pripažino, kad atakos kiek sutrikdė Lietuvos valstybės institucijų tinklalapių veiklą, tačiau jos yra tik vidutinio lygio ir „ženkliai nusileidžia toms atakoms, kurios patiria verslo įmonės vakaruose, pavyzdžiui, bankai“.
A. Anušauskas sako, kad Lietuva rengėsi tokiam scenarijui, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) nuolat vykdė konsultacijas ir pateikė instrukcijas, kokių veiksmų reikėtų imtis siekiant apsisaugoti nuo atakų, o tai „daugeliu atveju tai davė gerų rezultatų“.
Jis vylėsi, kad situacija pagerės Lietuvai netrukus ketinant įsigyti papildomos įrangos kibernetinio saugumo stiprinimui.
„Niekas negali iki galo pasirengti. Tik priminsiu, kad prieš porą mėnesių buvo sutarta dėl papildomo finansavimo šiai sričiai. Manau, kad įgyvendinus tą planą, t.y. papildoma įranga, kuri dar labiau išplečia mūsų galimybes, dešimtimis kartų pagerina mūsų galimybes, įgyvendinus šį planą – jis įgyvendintas turi būti šiais metais – mūsų galimybės bus dar kitokios“, – kalbėjo A. Anušauskas.
Lietuva paskutiniu metu patyrė intensyvią kibernetinę ataką, strigo dalies valstybės institucijų ir įmonių veikla. NKSC antradienį informavo, kad praėjusią savaitę prasidėjusių atakų mastas slopsta, tačiau kartu įspėjo, kad programišiai vis dažniau taikiniu renkasi ne valstybines institucijas, o šalies verslą.