Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS Fotobanko nuotr.
Saulius JakučionisŠaltinis: BNS
„Bus didžiulis poreikis tos infrastruktūros. Nesakau, kad įsigijimui, nes geriausias modelis bus ilgalaikė nuoma, visų kvartalų nuoma ir aptarnavimo paslaugų teikimas tame kvartale“, – ketvirtadienį Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) organizuojamoje konferencijoje „Core“ sakė A. Anušauskas.
Pasak ministro, gyvenamoji infrastruktūra ją perkant valstybei kainuotų apie trečdalį milijardo eurų, o nuomojantis sąnaudos būtų daug mažesnės.
Infrastruktūros tūkstančiams vokiečių Lietuvoje ieškoma rengiantis šalyje priimti Vokietijos brigadą, jos kariai dėl ilgo rotacijos laikotarpio į Lietuvą turėtų vykti su šeimomis.
A. Anušausko teigimu, valstybė norėtų nuomotis infrastruktūrą jau vystomuose nekilnojamojo turto (NT) projektuose, o ne laukti naujų.
„Norėtume tiesiogiai kontaktuoti su projektų vystytojais, turinčiais jau vystomus projektus, kad būtų galima juos galbūt šiek tiek pritaikyti“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras.
Anot jo, iš pradžių Vokietijos poreikiai dėl civilinės infrastruktūros buvo itin dideli, bet derybose juos pavyko šiek tiek sumažinti.
Be to, į Lietuvą turėtų atvykti mažiau karių šeimų, nei iš pradžių galvota.
„Bet vis tiek tai yra tūkstančiai civilių“, – sakė A. Anušauskas.
Vokietija žada savo brigadą Lietuvoje dislokuoti iki 2027 metų ir tai daro reaguodama į Rusijos invaziją Ukrainoje. Šiemet rugpjūtį Lietuva ir Vokietija dėl brigados dislokavimo žada pasirašyti tarpvalstybinę sutartį.
Anksčiau skelbta, kad Vokietijos karių šeimos turėtų gyventi Vilniuje ir Kaune.