A. Anušauskas atmeta kritiką dėl „Leopard“ tankų: aš neįsivaizduoju, kokio viešumo dar reikia

Lietuva

Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Augustė LyberytėŠaltinis: ELTA

273865

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas nesutinka su viešai reiškiama kritika, esą paskelbdamas apie ketinimų protokolą su Vokietija dėl tankų „Leopard“ įsigijimo jis sumenkino Lietuvos derybines pozicijas. Politikas pabrėžia – derybos nevyksta, tik siekiama gauti daugiau informacijos.

„Kokius derybinius svertus? Derybos dar nevyksta“, – trečiadienį prieš prasidedant Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžiui žurnalistams sakė A. Anušauskas.

„Kaip ir pranešta, buvo atliktas karinis vertinimas, rinkos analizė. (...) Po to siunčiamas ketinimų laiškas – norint įsitraukti į tą procesą, reikia parodyti, kad, vis dėlto, tu ketini į jį įsitraukti ir reikia gauti daugiau informacijos. Daugiau informacijos dabar ir bus renkama“, – pažymėjo jis ir pakartojo, kad papildomos informacijos prašyta ir kitų potencialių ginkluotės tiekėjų.

Ministras pabrėžė, kad viešina karinį patarimą ir vertinimą atitinkančią informaciją.

„Aš nesiruošiu klastoti karinio vertinimo. Jis toks, koks buvo pateiktas, parodytas, koks modelis geriausiai atitinka, tokį aš jį ir pristatau. Jeigu būtų kitoks vertinimas, būtų pristatytas kitas modelis“, – aiškino konservatorius.

Todėl A. Anušauskas tikina nesuprantąs jam taikomos kritikos tiek dėl pernelyg didelio viešumo, tiek dėl neva slepiamos informacijos.

„Aš neįsivaizduoju, kokio viešumo dar reikia. Mes pradedame procesą ir iš karto paskelbiame. Jeigu iš viso jokio vertinimo neatliktumėme, tada paskelbčiau – būtų pagrindinis priekaištas, kad nepasirengę, neatlikote jokio karinio vertinimo, negavote jokios informacijos“, – dėstė ministras.

„Kaip tik tai yra laiku ir viešinimas nuo pat pačios pradžios“, – patikino jis.

Nors ketinimų protokolas nereiškia, kad Lietuva galutinai apsisprendė pirkti vokiškus „Leopard“ tankus, svarstoma, ar po viešos žinios realu, kad Krašto apsaugos ministerija (KAM) persigalvotų ir svarstytų dėl kitų šalių gamintojų technikos pirkimo. A. Anušauskas tvirtina – situacija gali keistis, mat, pasak jo, viskas priklauso nuo karinio patarimo.

„Gali pasikeisti į kokį marsaeigį ar dar ką nors. Bet aš dar kartą pasakysiu – jeigu bus toks karinis patarimas, gal mes jį ir pasirinksime. Bet šiuo atveju, karinis patarimas yra toks, koks yra – aš nesiruošiu klastoti ekspertizių duomenų“, – aiškino politikas.

Jis pakartojo, kad nei derybos, nei pirkimo procesai dar nėra pradėti, nes tam „reikia tvarių finansų“.

„Tas pirkinys – dešimtmečio, reikia tvarių finansų. Tai net ne mūsų Vyriausybės reikalas, tai ateities Vyriausybės reikalas“, – sakė ministras.

„Ginkluotė perkama ne metams ir net ne per metus. Tiesa sakant, visi tie pinigai, kurie būtų investuoti, tikrai ne 2 milijardai, o gerokai mažiau – būtų dešimtmečio investicija. Visi kiti papildomi investavimai – kaip amunicijos įsigijimas – čia jau kita kalba. Mes amuniciją nuolat perkame ir apie tai nėra kalbos, kad amunicijos ginkluotei nereikia. Reikia, galime ją priskaičiuoti į tankų kainą, galime skaičiuoti atskirai. Bet kokiu atveju, tai nuolatinis procesas. Pabrėžiu, kad tai yra ne vienerių metu (projektas – ELTA)“, – pabrėžė jis.

D. Šakalienė: nesu tikra, ar ta drama yra verta tiek karščio

Savo ruožtu NSGK narė, socialdemokratė Dovilė Šakalienė teigė, kad diskusija dėl ministro atskleisto sieko pasirašyti ketinimų protokolą su Vokietija yra pernelyg „užkaitinta“. Politikė, skirtinai nei dalis opozicijos, negalėjo vienareikšmiškai atsakyti, ar A. Anušauskas savo pasisakymais susilpnino Lietuvos derybines pozicijas dėl tankų įsigijimo.

„Ketinimų protokolas iš tikrųjų nėra galutinis įsipareigojimas. Aš manau, kad diskusija yra labai užkaitinta. Bet kai mes kalbame apie situaciją, ar mūsų derybinės pozicijos būtų buvusios geresnės, tam tikros informacijos nepaviešinus... Matyt tie, kurie yra dalyvavę derybose supranta, kad ne visada yra gerai viską iš karto viešai pareikšti. Tačiau šioje situacijoje aš nesu tikra, ar ta drama yra verta tiek karščio“, – teigė D. Šakalienė.

„Šioje situacijoje aš galvoju, kad svarbiausia, jog mūsų kariuomenė įsigytų tai, ko jai reikia ir tai padarytų geriausiomis sąlygomis“, – pažymėjo politikė.

Kita vertus, tęsė komentuodama kilusias diskusijas ji, ne pirmas kartas, kai už nacionalinio saugumo sprendimus atsakingi politikai ir pareigūnai transliuoja skirtingas žinutes.

„Noriu tik atkreipti dėmesį, kad ne pirmas kartas kai mūsų aukščiausi pareigūnai, kurie turi spręsti dėl valstybės gynybos, transliuoja šiek tiek skirtingas žinutes“, – sakė socialdemokratė.

ELTA primena, kad pirmadienį po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas užsiminė, jog artimiausiu metu bus pasirašytas ketinimų protokolas su Vokietijos gamintojais dėl tankų įsigijimo.

Planuojamas tankų įsigijimas bus didžiausias Lietuvos pirkinys, sako prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys – tam planuojama skirti apie 2 milijardus eurų. Pasak jo, galutinio sprendimo pirkti vokiškus tankus „Leopard“ dar nėra, todėl ketinimų protokolas reiškia tik tai, kad Lietuva siekia gauti daugiau informacijos apie galimus technikos įsigijimus.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt