Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS/Fotobankas nuotr.
Reporteris DovilėŠaltinis: Etaplius.lt
Ankaros prieštaravimai dėl Suomijos ir Švedijos narystės NATO yra išsprendžiami, sako Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Turkija praėjusią savaitę pareiškė neturinti „teigiamos nuomonės“ dėl abiejų Šiaurės valstybių galimybės įstoti į NATO dėl numanomų ryšių su kurdų organizacijomis, tačiau vėliau pareiškė esanti atvira pokalbiams šiuo klausimu.
„Turkijos prieštaravimai, kuriuos ji išsakė, yra ne dėl šių šalių narystės, tai yra Turkijos pageidavimai, kuriuos ji norėtų išspręsti su šiomis šalimis dvišaliu pagrindu“, – pirmadienį žurnalistams sakė politikas.
„Iki oficialaus Švedijos ir Suomijos priėmimo, manau, tokie dalykai tikrai yra išlyginami ir suderami“, – pridūrė jis.
Suomijos ir Švedijos parlamentai pirmadienį ėmėsi svarstyti abiejų šalių planus įstoti į NATO, kaimynėms ketinant jau šią savaitę pateikti paraiškas prisijungti prie Aljanso.
Tokį istorinį šalių žingsnį paskatino vasario pabaigoje Rusijos pradėtas karas Ukrainoje.
Suomija sekmadienį oficialiai paskelbė ketinanti įstoti į NATO, o Švedijos valdančioji partija irgi pranešė remianti narystę Aljanse, todėl tikėtina, kad abi šalys prašymus pateiks kartu.
A. Anušausko teigimu, daugiau šių šalių narystei prieštaraujančių NATO narių neturėtų būti, nes „tai turi daug politinių pasekmių“.
„Šalys tokiais dalykais nelinkusios piktnaudžiauti“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras.
Maskva ne kartą perspėjo Suomiją ir Švediją, kad jų užmojai įstoti į NATO sukels pasekmių.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas dar savaitgalį pareiškė, kad blokas įvertins galimybes suteikti Suomijai ir Švedijai saugumo garantijų pereinamuoju laikotarpiu tarp stojimo paraiškos pateikimo ir įstojimo į aljansą.
Skandinavijos šalių tapimas NATO narėmis ypač svarbus Baltijos šalims, nes dėl to turėtų sumažėti Baltijos šalių pažeidžiamumas per vadinamąjį Suvalkų koridorių, mat sąjungininkams atsirastų daugiau galimybių į Lietuvą, Latviją ar Estiją siųsti karius.
BNS