Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Reporteris AustėjaŠaltinis: Etaplius.lt
Reguliariai taupo kiek daugiau nei 40 proc. šalies gyventojų, o investuoja 2 proc., rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa.
Tyrimo duomenimis, šiuo metu sukaupę daugiau nei 6 tūkst. eurų indėliuose įvardija 11 proc. šį taupymo būdą besirenkančių respondentų. Didesnį nei 15 tūkst. indėlį sako turį 6 proc. gyventojų, o daugiau nei 30 tūkst. eurų turi 9 proc. indėliais pinigus kaupiančių lietuvių.
„Finansinio rezervo turėjimas tapo kritiškai svarbus karantino laikotarpiu. 7 iš 10 karantino metu paklaustų žmonių sako, kad jis pamokė, jog finansinis rezervas yra be galo svarbus.
Lietuvoje procentas taupančių žmonių augo labai sparčiai, 5 proc. punktais. Kilo žmonių skaičius, kurie taupė finansiniam rezervui. Gera žinia ta, kad tarp tų žmonių, kurie pradėjo kaupti ir atidėti pinigus karantino metu, labai nemaža dalimi tai buvo jauni žmonės, kurie ikikarantininio laikotarpio nepasižymėjo finansine disciplina“, – pristatant apklausos rezultatus teigė „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Anot jos, 58 proc. taupančiųjų nurodė lėšas kaupiantys einamojoje sąskaitoje, 54 proc. – pensijų sąskaitose, grynaisiais taupo 26 proc., o terminuotame indėlyje – 20 proc.
„Didžioji dalis lietuvių taupymui atideda iki 10 proc.“, – sakė banko atstovė.
Finansinę pagalvę, kaip pagrindinę taupymo priežastį, nurodo 82 proc. gyventojų, antra dažniausiai gyventojų nurodoma taupymo priežastis (56 proc.) – didesnės išlaidos tam tikram tikslui, pavyzdžiui, didesniam pirkiniui ar atostogoms. Taupantys senatvei nurodo 40 proc. šalies gyventojų, ir tai yra 12 proc. punktų didesnis skaičius nei 2016-aisiais.
Trečdalis gyventojų taip pat nurodo taupą būsto įsigijimui bei vaikų ateities poreikiams.
Tyrimo duomenimis, gyventojai vidutiniškai atideda 10–15 proc. pajamų. Palyginus su gyventojų taupymo įpročiais prieš 4 metus, tuomet gyventojai taupymui buvo linkę skirti iki 10 proc.
Vertindami savo taupymo įgūdžius, 9 iš 10 lietuvių sako, kad norėtų pradėti taupyti arba sutaupyti daugiau, nei pavyksta šiuo metu.
„Turime sluoksniuotą padėtį, kai vieni gali atsidėti daugiau, o kitiems atsidėti net ir mažas sumas yra sudėtinga“, – pridūrė J. Cvilikienė.
82 proc. apklaustųjų nurodė, kad netaupo, nes stinga lėšų.
ELTA