80% viso vandenynų plastiko atkeliauja iš daugiau nei 1000 upių

Pasaulis

Pixabay.com nuotr.

Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt

175895

Apie 2,7 milijonai tonų plastiko kasmet suteka į pasaulio vandenynus, o atlikus tyrimą paaiškėjo, kad pagrindinė „šiukšlių dėžė“, šiuo atveju, yra 1656 upės.

Šie rezultatai paneigia ankstesnį tyrimą, kuris teigė, kad 90 procentų vandenyne aptinkamo plastiko atkeliauja iš vos 10 pagrindinių upių sistemų. Naujasis tyrimas daro išvadą, kad šis skaičius yra 100 kartų didesnis, rašo Dailymail.co.uk.

Kelios institucijos Nyderlanduose ir viena Vokietijoje nustatė, kad šios sistemos sudaro iki 80 procentų viso plastiko, išmetamo į vandenynus, o pietryčių Azijos ir vakarų Afrikos miestų teritorijos įvardijamos kaip pagrindinės plastiko emisijų vietos.

Vis dėlto, komanda dirbanti drauge su nepelno organizacija „Ocean Cleanup Project“, atkreipia dėmesį, kad jos sudaro vos vieną procentą upių visame pasaulyje, „o tai reiškia, kad šią problemą įmanoma išspręsti“.

Tonos plastiko atliekų kasdien atranda kelią į vandenynus ir 2020 metais buvo apie 5,25 trilijonai vienetų šių atliekų, iš kurių 269 000 tonos plūduriavo paviršiuje.

Mokslininkai visame pasaulyje be atvangos bando išsiaiškinti, kaip yra pasiskirsčiusios šiukšlės ir naujausiasis tyrimas galėjo įminti šią paslaptį.

Remiantis modelio skaičiavimais, labiausiai prie taršos prisidedanti šalis buvo Filipinai, kurių 4840 upės per metus išmeta daugiau nei 356 000 tonų atliekų.

Toliau seka Indija su 126 513 tonomis per metus, Malaizija su 73 098 tonomis iš jos 1070 upių bei Kinija su 70 707 tonomis jos 1309 upių.

Buvo manoma, kad didžiausi taršos kaltininkai yra mažesnės upės miestų vietovėse, o ne didelės upės, keliaujančios didelius atstumus.

Šiuo metu 16 mylių ilgio Pasig upė Filipinuose yra laikoma didesniu vandenynų plastiko taršos indėlininku, nei Jangdzė, kuri kažkada buvo įvardinta kaip labiausiai plastiku užteršta upė.

„Ne ilgiausios pasaulio upės yra teršėjos,“ – vaizdo įraše sako „Ocean Cleanup Project“ generalinis direktorius Boyan Slat.

„Tai mažesnės upės, tekančios pro miestų teritorijas augančios ekonomikos šalyse. Būtent čia gali būti aptinkami pasaulio plastiko taršos židiniai.“

Nepelno organizacija sukūrė įrankį, kurio pagalba gali būti sekamas plastiko tekėjimas į vandenynus, atskleidęs, kad šios daugiau nei 1000 upių yra atsakingos už beveik 80 pasaulinių emisijų, siekiančių nuo 0,8 milijono iki 2,7 milijonų tonų per metus, o didžiausi teršėjai yra nedidelės miestų upės.

Gismeteo.lt

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt