7 iš 10 studentų pripažįsta, kad sukčiavimas nuotolinių atsiskaitymų metu yra paplitęs

Lietuva

Freepik.com nuotr.

Gabrielė JarošiūnaitėŠaltinis: Lietuvos studentų sąjunga

269023

Lietuvos studentų sąjungos (LSS) tyrimas „Akademinio sąžiningumo indeksas 2022“ rodo, kad akademinio sąžiningumo situacija aukštosiose mokyklose gerėja, tačiau iššūkių kelia darbo ir studijų derinimas, psichologinės problemos, negebėjimas tinkamai planuoti laiko. Nesąžiningas elgesys ypač paplitęs nuotolinių atsiskaitymų metu.

„Šperas“ keičia dirbtinis intelektas

Lyginant su 2013, 2015, 2017, 2019 metais gautais rezultatais, pastebimas teigiamas progresas. Papildomų priemonių („šperų“, konspektų) naudojimas egzaminų metu, kai jomis naudotis nėra galima, sumažėjo beveik perpus lyginant su 2013 metais. 2022 metų duomenimis, 29 proc. studentų teigia, kad šis sukčiavimo būdas paplitęs, kai tuo tarpu 2013 metais 54 proc. studentų įvardijo, kad ši veika yra paplitusi (2019 m. – 29 proc., 2017 m. – 40 proc., 2015 m. – 45 proc.).

COVID-19 pandemija pakeitė atsiskaitymų organizavimą – jie persikėlė į nuotolį ir dalis atsiskaitymų taip tebevyksta iki šiol. 71 proc. studentų pripažino, kad sukčiavimas nuotolinių atsiskaitymų metu yra paplitęs arba greičiau paplitęs. Nuotolinių atsiskaitymų metu studentai naudojasi užrašais, konspektais, kitais literatūros šaltiniais, kai to daryti negalima.

Nors tyrime apie tai klausiama nebuvo, LSS pastebi, kad vis labiau plinta dirbtinio intelekto įrankių naudojimas atliekant studijų užduotis.

Darbas studijų metu – pagrindinė nesąžiningo elgesio priežastis

Net 85 proc. apklaustų studentų teigia, kad laiko trūkumas dėl darbo daro įtaką akademiniam sąžiningumui.

Kitos priežastys: studento moraliniai įsitikinimai (83 proc.), psichinė studento sveikata (82 proc.), nemokėjimas tinkamai planuoti laiko (82 proc.), individualūs studento poreikiai (81 proc.), dėstytojų parenkamos užduotys (80 proc.).

2019 metų tyrimo duomenimis, studentai teigė, kad daugiausiai įtakos nesąžiningam elgesiui atsiskaitymų metu turi konkurencija siekiant aukštesnių rezultatų (67 proc.) ir studento moraliniai įsitikinimai (63 proc.).

Sukčiautų mažiau, jei nereikėtų „kalti“

14,43 proc. studentų teigia, kad pakeitus atsiskaitymo formą, galimai sumažėtų sukčiaujančių studentų. Pasak respondentų, studentai sukčiauja, nes atsakymus atsiskaitymams reikia „iškalti“, o ne suprasti atsakymų reikšmę, todėl manoma, kad nėra prasmės atsakymų mokytis mintinai.

Taip pat 11,21 proc. studentų mano, kad griežtesnės bausmės ir akademinės bendruomenės sąmoningumo ugdymas sumažintų sukčiavimo atvejus aukštosiose mokyklose. Pasak tyrimo dalyvių, svarbu, kad studentai suprastų, jog jie mokosi ne dėl pažymio, o dėl įgyjamų žinių bei būtų supažindinti su galimomis pasekmėmis, jei atsiskaitymų metu sukčiauja.

Dėstytojų papirkinėjimas labiausiai paplitęs sveikatos mokslų ir teisės studijose

Akademinio sąžiningumo normų turi laikytis ne tik studentai, bet ir dėstytojai. 2019 metų tyrimo duomenimis, 32 proc. studentų teigė, kad dėstytojo vertinimas priklauso ne tik nuo studento žinių, bet ir asmeninių simpatijų / antipatijų. 2022 metų tyrimas rodo, kad situacija gerėja, kadangi 27 proc. studentų įvardijo, kad ši akademinio nesąžiningumo forma yra paplitusi. Lyginant su ankstesniais metais (2013 m. – 30 proc., 2015 – 31 proc., 2017 m. – 33 proc.), tai yra geriausias rezultatas.

4 proc. studentų teigia, kad dėstytojų papirkinėjimas pinigais ar dovanomis, siekiant geresnio pažymio, yra paplitęs. Tyrimas parodė, kad dėstytojų papirkinėjimas yra labiausiai paplitęs sveikatos mokslų ir teisės studijose.

Sutinka, kad nesąžiningas elgesys mažina diplomo vertę

Analizuojant akademinio sąžiningumo tyrimo duomenis pastebėta, kad universitetų ir kolegijų studentų požiūris į diplomo vertę ir akademinio sąžiningumo situaciją šiek tiek skiriasi.

60,8 proc. kolegijų studentų sutinka, kad akademinis nesąžiningumas mažina būsimo diplomo vertę. Universitetų studentai sukčiavimą vertina atlaidžiau: 51,8 proc. studentų pritarė, kad diplomo vertė mažėja. Taip pat kolegijų studentai, lyginant su universitetų, yra labiau linkę pritarti, kad sukčiaudamas studentas kenkia kitiems studentams. Pritarimą išreiškė 58,7 proc. kolegijų studentų, 45 proc. – universitetų.

Kolegijų ir universitetų studentai pastebi, kad sukčiavimas atsiskaitymų metu yra aktuali problema. Šiam teiginiui pritarimą išreiškė 47,2 proc. universitetų ir 46,9 proc. kolegijų studentų.

Remiantis tyrimo rezultatais ir ekspertų įžvalgomis LSS rengia rekomendacijas aukštosioms mokykloms.

„Akademinio sąžiningumo indeksas“ tyrimu siekiama įvertinti akademiškai nesąžiningų elgesio formų paplitimą bei akademinio sąžiningumo pokyčius. Taip pat svarbu išsiaiškinti, kas, studentų nuomone, lemia akademiškai nesąžiningą elgesį aukštosiose mokyklose bei nustatyti, kaip akademinį sąžiningumą vertina skirtingų aukštojo mokslo institucijų studentai. Lietuvos studentų sąjungą tyrimą atlieka jau penktą kartą (pirmasis – 2013 m., antrasis – 2015 m., trečiasis – 2017 m., ketvirtasis – 2019 m.).

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt