PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2025 m. Birželio 19 d. 11:27

60% lietuvių svajoja apie antruosius namus prie Kuršių marių

Klaipėda

Vėjo miestelis

EtapliusŠaltinis: Pranešimas žiniasklaidai


369086

Net 6 iš 10 Lietuvos gyventojų teigia norintys turėti antrąjį ar trečiąjį šeimos būstą Kuršių marių regione – rodo neseniai atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa. Šie duomenys atspindi ne tik pokyčius nekilnojamojo turto rinkoje, bet ir vis labiau įsigalintį gyvenimo būdą, kai gamtos artumas tampa ne tik svajone, bet ir racionaliu pasirinkimu.

„Matome aiškią tendenciją – žmonės nebenori tik kurorto, jie ieško visaverčio gyvenimo ritmo pokyčio. Kuršių marios jiems tampa alternatyva miestų šurmuliui, bet kartu išlieka pasiekiamos, patogios, leidžiančios išlaikyti darbo ir poilsio balansą“, – sako Dainius Puodžiūnas, „SBA Urban“ dukterinės įmonės ir „Vėjo miestelio“ Svencelėje vadovas.

Nuo svajonės – prie naujo gyvenimo modelio

Pasak D. Puodžiūno, ryškiausi pokyčiai prasidėjo po pandemijos ir nuotolinio darbo proveržio: „Antrasis būstas nebėra tik savaitgalio ar vasaros rezidencija. Dabar tai vis dažniau – sprendimas gyventi kitaip: dirbti iš ten, kur gera, auginti vaikus gamtos apsuptyje, o ne grūstyse.“

Šiandien tai tampa visaverte gyvenimo dalimi – alternatyva nuolatiniam gyvenimui mieste: „Žmonės pradeda planuoti savo dienotvarkę pagal gamtos ritmą, o ne kamščius ar darbo laiką biure. Vieniems tai būdas pabėgti nuo streso, kitiems – galimybė kurti harmoningesnę aplinką šeimai ar net rasti daugiau įkvėpimo profesiniame gyvenime. Neatsitiktinai net 59% apklaustųjų, svarstančių apie būstą prie Kuršių marių, kaip vieną svarbiausių kriterijų įvardija atstumą iki vandens telkinio”, – pasakoja ekspertas.

Tokios vietos kaip Svencelė, Dreverna ar Mingė tampa alternatyva tradiciniams kurortams – jose daugiau laukinės gamtos, mažiau šurmulio ir natūraliai besiformuojančios, vertybėmis grįstos bendruomenės.

„Pastebime, kad vis daugiau pirkėjų nori priklausyti ne vietai, kurią visi žino, bet vietai, kuri jiems iš tikrųjų artima. Jie renkasi savo kampą šalia vandens ne dėl statuso, o dėl jausmo – galimybės būti tikrame ryšyje su aplinka. Buvimas prie marių, galimybė buriuoti, vaikščioti ar tiesiog pabūti tyloje tampa svarbesni nei bet koks prestižinis adresas“, – sako D. Puodžiūnas.

Nenori rūpesčių

Vis dėlto ne kiekvienas gali ar nori įsigyti antrą būstą pilnai – ypač jei juo naudosis tik dalį metų. Apklausos duomenimis, pirkėjus dažnai stabdo praktiniai aspektai: priežiūra, sezoninis naudojimas, atstumas nuo nuolatinės gyvenamosios vietos.

Todėl vis daugiau dėmesio sulaukia alternatyvūs modeliai – tokie kaip pakaitinis naudojimas (angl. timeshare), leidžiantis naudotis būstu tam tikru laikotarpiu, o visus priežiūros rūpesčius – nuo valymo iki draudimo – perleidžiant projekto valdytojams. Tai sprendimas žmonėms, kurie vertina ne tiek nuosavybę, kiek komfortą, aiškumą ir laisvę.

„Žmonės šiandien perka ne tiek kvadratus, kiek patirtį. Jie nori atvykti į paruoštą vietą, pailsėti ar dirbti, o kai išvyksta – žinoti, kad viskuo pasirūpinta. Tai ypač svarbu tiems, kurie gyvena intensyviai, vertina laiką ir nori sprendimo be papildomo galvos skausmo“, – sako D. Puodžiūnas.

#LIETUVIAI#NAMAI#KURŠIŲ MARIOS#KLAIPĖDA#NERINGA
#ŠILUTĖ#SVENCELĖ