52-ąjį kartą ant Kernavės piliakalnių minia lietuvių šventė Rasas

Širvintos

A. Bagočiūnienės nuotr.

Širvintų ŠirvisŠaltinis: Etaplius.lt

89171

Kernavė jau 52-ąjį kartą šį sekmadienį tapo patraukliausia vieta Lietuvoje. Į pirmąją sostinę visą dieną plaukė minios žmonių, prekiautojų, tautodailininkų, amatininkų, aludarių bei folklorininkų švęsti Rasos šventę.

Foto galerija:

Šiemet senųjų pagonybe dvelkiančių apeigų, ratelių, būrimų pasižiūrėti atvyko bene daugiausia žmonių iš įvairių Lietuvos kampelių, iš kaimyninių šalių bei tolimojo užsienio per pastarąjį dešimtmetį.

Iškilminga folklorinių ansamblių eisena 20 valandą patraukė piliakalnių link, kur juos, skambant sutartinei Pilies kalno papėdėje, pasitiko vartų ratelis. Širvintų rajono savivaldybės kultūros centro darbuotojai bei folkloro kolektyvai kvietė iki saulėlydžio smagiai leisti laiką, o širdį džiuginti apeiginiais rateliais, žaidimais bei dainomis.

Šiais metais šventei ruoštasi atsakingai, pasirūpinta ir vaikų užimtumu. Kaip niekad anksčiau, šiemet šalia seniūnijos bei muziejaus įsikūrė visas atrakcionų parkas. Mažieji šventės dalyviai galėjo pasiridinėti ant vandens įlindę į didžiulius burbulus, pavairuoti greitąjį elektromobilį ar valdyti robotą iš jo vidaus, spyruokliuoti su guma. Išsidūkę skubėjo paskanauti cukraus vatos, kukurūzų spragėsių, tautinio paveldo puoselėtojų iškeptų puošnių meduolių ar saldžiųjų šimtalapių.

Šių pramogų kainos palyginti su minimalia alga didžiulės, bet atrakcionai tušti nestovėjo nė vienos valandos, šalia kiekvieno būriavosi mažieji tautiečiai. Mintis užimti vaikus tiesiog puiki, papramogavę vaikai su tėvais traukė į piliakalnius stebėti tradicinių šventės apeigų, palydėjo saulę, stebėjo aukojimo apeigas bei šėlo prie milžiniško Joninių laužo. Kitais metais, tikiu, vaikai vėl prašysis su tėvais į tradicinę šventę Kernavėje, nes vakaras jiems neprailgo, o, be to, pažinimo prasme buvo ir naudingas.

Tai vienur, tai kitur galima buvo sutikti jaunų porų, renkančių žolynus bei puošiančių vienas kitam galvas spalvingais vainikais.

Saulei leidžiantis visi traukė ant Pilies kalno piliakalnio sutartinėmis apie „saulalą“ pagerbti nusileidžiančios saulės. Maldomis ir giesmėmis buvo pagerbta į žiemos pusę išvykstanti Saulė, kuriai padėkota už duotą šilumą ir svetingai išlydėta, kad sugrįžtų ir kitais metais.

Tuoj saulei nusileidus, šventės dalyviai keliavo į Aukuro kalno piliakalnio papėdę prie aukuro. Pagrindinis šventės tikslas – užtikrinti augalų augimą bei klestėjimą, apsaugoti derlių nuo stichinių nelaimių, dvasių bei raganų. Todėl didelį dėmesį šventės dalyviai skiria aukojimui.

Prieš vidurnaktį buvo uždegtas didysis laužas, prie kurio žmonės sėdėjo iki pat saulėtekio. O tikintys Rasos nakties stebuklais traukė į miškelius paparčio žiedo ieškoti. Skambant folklorinių ansamblių dainoms bei polkoms, šokiai vyko iki paryčių. Jau brėkštant, Neris pasipuošė jaunųjų vainikėliais. O saulę pasitinkant vyko tradicinis ritualas – prausimasis rasa, kuris, kaip mūsų protėviai tikėjo, grąžina jaunystę bei suteikia veidui skaistumo ir grožio.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt