50 metų kartu: „Ačiū Dievui, kad mus suvedė“

Šiauliai

Andrius TverijonasŠaltinis: Etaplius.lt

11256

Žinomų šiauliečių pora Marcelija ir Valentinas Mačiuliai praėjusio šeštadienio popietę dar kartą žengė prie altoriaus. 50-ies metų santuokos sukaktį pora pasitiko atnaujindama įžadus Šiaulių šv. Ignaco Lojolos bažnyčioje. „Kokia Jūsų meilė dabar?“ – šv. Mišių ceremonijos metu sukaktuvininkų klausė kunigas Stasys Kazėnas SJ. „Šiandien ji brandesnė“, – šypsosi Marcelija ir Valentinas.

„Nieko gyvenime ir netrūksta“

Saulėtą praėjusio šeštadienio popietę Marcelija ir Valentinas, lūkuriuodami prie bažnyčios, neslepia jaudulio. „Žinokit, kažkas tokio viduje nenusakomo. Pasimetimas, susikaupimas, galvojimas, kas buvo, ir džiaugsmas, kad mes sulaukėme to laiko kartu“, – žvilgčiodama į savo sutuoktinį kalba Marcelija.

Ir Valentinas jaudinasi. „Žinot, geras laikas. Gražūs metai, gražiai užauginti vaikai ir proanūkė. Kai pergalvoji, buvo kažkada beveik vien tik darbas – gyvenimas ligoninėje, budėjimai. Labai mažai matydavo mane šeima. O dabar galvoju, kad nieko gyvenime ir netrūksta“, – ašaras braukia jis.

Valentinas ir Marcelija – žinomi Šiaulių medikai. Valentinas daug metų vadovavo Šiaulių ligoninės Traumatologijos skyriui. Iš Kauno į Šiaulius jis atvyko 1966-aisiais ir Šiaulių ligoninės traumatologijos skyriuje pradėjo dirbti chirurgu-traumatologu.

Apie 1970-uosius jo iniciatyva Šiauliuose buvo atidaryta respublikinė skoliotikų specialioji mokykla, kur V. Mačiulis dirbo vyriausiojo gydytojo pavaduotoju chirurgijai. Kai mieste buvo atidaryta pirmoji ortopedijos įmonė, Valentinas ten dirbo gydytoju, tačiau sunkiai susirgo. Jau 11 metų jis juda neįgaliojo vežimėliu, o visus tuos metus vyru rūpinasi Marcelija.

dsc-2438.jpg

Marcelija šiauliečiams gerai žinoma kaip ilgametė Šiaulių Dainų poliklinikos vyriausioji slaugytoja. Medicinos seserimi ji pradėjo dirbti Šiaulių centro poliklinikoje, o nuo 1977 m. – Dainų poliklinikos vyriausiąja medicinos seserimi.

Kaip prasidėjo Mačiulių meilės istorija? Valentinas Marceliją pirmą kartą pamatė, kai atvykęs dirbti į Šiaulius atėjo į tuometį karinį komisariatą. Jam įėjus į kabinetą, ten buvusi moteris pasirodė labai simpatiška, bet jis pastebėjo ant jos kairės rankos bevardžio piršto vestuvinį žiedą. Vyrui kilo klausimų, kodėl vestuvinį žiedą jauna moteris mūvi ant kairės rankos piršto, tačiau jos nekamantinėjo ir pasinėrė į darbus.

Vėliau jis sutiko Marceliją, dirbančią poliklinikoje, pakvietė į pasimatymą, bet nesuprato, kad tai buvo ta pati moteris.

„Ji juokėsi iš to, kai pradėjau klausinėti, kas ta moteris, kuri dirba kariniame komisariate. Ji man nepasakė, o viską išsiaiškinome, kai jau gyvenome santuokoje“, – juokiasi Valentinas, pridurdamas, kad jei jau vedė tą pačią moterį, vadinasi, pasirinkimas buvo geras.

img-1726.jpg

„Turėjau labai rūpestingą vyrą“

Auksines vestuves švenčiantys sukaktuvininkai sako jokios laimingos santuokos paslapties atskleisti negalintys – jos paprasčiausiai nėra. Svarbiausia esą kantrybė, susiklausymas, pasiaukojimas šeimai, supratimas, kad santuoka yra įsipareigojimas ne tik vienas kitam, bet ir savo vaikams.

„Daug sutarimo. Sugebėdavome vienas kitą supras-ti… Ir bėgant metams, užklupo penkiasdešimtmetis bendras“, – juokiasi šventės kaltininkai.

Marcelija sako, kad jiems susituokus vyras daug dirbo, o ji daugiau su vaikais buvo. „Bet tai irgi yra darbas ir nelengvas kartais. Apskritai, ačiū Dievui, kad mus likimas suvedė. Aš turėjau labai rūpestingą vyrą, kuris buvo ir mūsų globėjas. Kadangi aš impulsyvesnė, jis buvo žaibolaidis. Taip ir nepajutome, kaip tas laikas praėjo. Užpuolė vyrą liga baisi, 11 metų taip važinėjamės. Pradžioje buvo baisu, paskui tai tapo gyvenimo būdu“, – sako Marcelija.

img-1776.jpg

Kukli santuokos įžadų atnaujinimo ceremonija vyko artimiausių žmonių rate. Pasak sukaktuvininkų, tai ir yra svarbiausia – šeima kartu.

„Man tai yra svarbu dėl to, kad ir vaikai, ir jau anūkė esanti kažkada prisimins iš nuotraukų, kad buvo tokie seneliai, kad vienas kitą gerbė ir mylėjo. Jiems pagal šias dienas jau bus kitoks naujas vertinimas. Žiūrėk, mūsų proseneliai išgyveno kartu ir šventė tokią šventę, su bažnytėlės palaiminimu sugebėjo pragyventi tiek metų“, – sako Valentinas.

„Džiaugtis reikia tada, kai kartu visi“

Pusę amžiaus kartu nugyvenę sutuoktiniai užaugino du vaikus – dukrą Aušrą ir sūnų Darių. Būtent jie ir buvo tėvelių santuokos įžadų atnaujinimo iniciatoriai.

„Džiaugtis reikia tada, kai visi kartu. Tos šventės tikslas ir buvo, kad visi susirinktų drauge“, – pabrėžia Aušra.

img-1733.jpg

Paklausti apie sėkmingą tėvų santuoką Darius ir Aušra neslepia – tėvai buvo jiems geriausias pavyzdys, kaip šeimoje reikia kurti ir puoselėti tradicijas.

„Šiaip mums šiek tiek sunkoka, nes jie kažkokie per daug tobuli savo buvimu kartu. Mums taip nelabai sekasi, nes mes esame šiuolaikinio pasaulio žmonės, bet jie mums – puikus pavyzdys, dėl to ir esame šiandien čia“, – sako sutuoktinių sūnus.

Kodėl šiais laikais jaunos šeimos gana dažnai ir lengvai skiriasi? Darius atsako, kad vertybės nepasikeitė, bet nebeliko vertybių vertės.

„Vertybes užgožė gėrybės, ir niekas nebesusimąsto, kur yra gerybės, o kur – vertybės. Kai laimė tapo vienu iš elementų prie kasos čekių, prasidėjo mūsų visų nelaimės“, – sakė vyras.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt