Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Freepik.com nuotr.
Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt
Skolininkais tapusiems žmonėms, anksčiau nesusidūrusiems su skolos išieškojimo procesu, viskas gali atrodyti labai sudėtinga ir painu.
Tuo tarpu skolų išieškojimo įmonėms bei antstoliams skolų išieškojimas yra kasdienybė. Štai keli dažniausiai užduodami klausimai, kurių kiekvieną dieną sulaukia skolų išieškotojai.
Ar skolininkas turi būti informuojamas apie areštuojamą turtą?
Internete gausu siaubo istorijų, kai skolininko sąskaitos neva areštuojamos be jokio išankstinio įspėjimo ir žmogus nebegali nė duonos nusipirkti. Ar banko sąskaitos tikrai gali būti areštuojamos neatsiuntus perspėjimo? Ar antstolis privalo pranešti skolininkui, kad yra areštuojamas jo turtas? Tai klausimai, kurių skolų išieškotojai sulaukia itin dažnai.
Lietuvos antstolių rūmai nurodo, jog vadovaujantis įstatymais skolininkas turi būti informuojamas apie turto areštą ir kitus procesinius veiksmus, tačiau apie areštą nėra įspėjama iš anksto, kad turtas ar lėšos nebūtų slepiamos. Tai reglamentuoja Civilinio proceso kodekso 679 straipsnis, kuris skelbia, kad turto arešto aktas ir turto aprašas, jeigu yra galimybė, iš karto įteikiami išieškotojui ir skolininkui pasirašytinai. Tuo atveju, kai tai padaryti nėra galimybės, jis siunčiamas registruotąja pašto siunta.
Registruotu laišku siunčiami dokumentai proceso šalims laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos. Tai reiškia, jog net ir skolininkui atsisakius priimti registruotą laišką, jis vis tiek laikomas įteiktu.
Tuo tarpu raginimas sumokėti skolą siunčiamas ne visais atvejais. Pagal CPK 661 straipsnį, raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas jeigu sprendimo vykdymo terminai nurodyti įstatymuose ar pačiame vykdomajame dokumente. Taip pat raginimai nesiunčiami skubaus vykdymo bylose, bylose dėl turto konfiskavimo ir mažesnių negu šimtas eurų piniginių sumų išieškojimo.
Kas turi sumokėti išlaidas už skolų išieškojimą?
Įsivaizduokime situaciją: asmuo laiku nesumokėjo už komunalines paslaugas ar įsigytas prekes ir tapo skolininku. Kreditorius kreipiasi į skolos išieškotojus, o skolų išieškojimo agentūrai pradėjus ikiteisminius veiksmus skolininko atžvilgiu, susidaro taip vadinamos skolos išieškojimo išlaidos.
Civilinio kodekso 6.249 str. 4 dalies 3 punktas nurodo, jog be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos ir protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Tai reiškia, jog skolininkas privalo atlyginti patirtus nuostolius, susijusius su skolos išieškojimu ne teismo tvarka.
Tuo tarpu CK 6.57 straipsnis numato, kad su prievolės įvykdymu susijusias išlaidas turi apmokėti skolininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitaip.
Kiek laiko trunka skolų išieškojimas?
Skolos išieškojimo procesas yra skirstomas į ikiteisminį etapą, kai bandoma skolą susigrąžinti be teismo įsikišimo, ir teisminį etapą, kuomet užvesta byla perduodama teismui nagrinėti. Viskas priklauso tik nuo skolininko – jeigu jis iškart pripažįsta skolą ir yra linkęs ją sumokėti, procesas nepersikelia į teismą ir skolos išieškojimas tokiu atveju trunka neilgai. Tačiau vis dar pasitaiko atvejų, kai skolininkas nenori bendrauti su kreditoriais, bando nuo skolos pasislėpti ar kitaip vilkina procesą. Tuomet skolų išieškotojai kreipiasi į teismą, ir šis procesas užtrunka ilgiau, priklausomai nuo kiekvieno individualaus atvejo.
Taip pat reikia žinoti, kad skolų išieškojimo procedūros iš užsienyje gyvenančių skolininkų trunka ilgiau nei Lietuvoje.
Kaip sužinoti, ar skolos išieškojimas jau perduotas vykdyti?
Kiekvienas Lietuvos gyventojas gali nemokamai internetu pasitikrinti savo skolas, jeigu naudojasi elektroninėmis banko paslaugomis arba turi kitą elektroninę atpažinties priemonę. Apie savo skolas ar pradėtus išieškojimo veiksmus galima sužinoti čia:
Remiamas turinys