Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Pixabay.com nuotr.
Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt
Antradienį 30 Seimo narių kreipėsi į Socialinių reikalų ir darbo komitetą, prašydami Seime svarstomo Ligos ir motinystės įstatymo pataisų ekspertinio vertinimo.
Remiantis Seimo statutu, tokį kreipimąsi inicijavo Seimo Darbo partijos frakcijos narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.
Pasak Seimo narės, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projekto aiškinamajame rašte nėra išanalizuoti ilgalaikiai padariniai, lemiantys visuomenės demografinę, socialinę ir ekonominę šeimos politikos raidą. Dėl šios priežasties, jos nuomone, reikalingas teisinio reguliavimo poveikio nešališkas ir objektyvus vertinimas.
Seimo „darbiečiai“ nepritaria šio įstatymo projekto priėmimui skubos tvarka bei pabrėžia, kad sprendimai, lemiantys demografinius pokyčius, turi būti kur kas labiau išdiskutuoti.
„Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, įgyvendindama Europos Sąjungos (ES) direktyvą, siūlo neperleidžiamas vaiko priežiūros atostogas po du mėnesius mamai ir tėčiui. Tačiau labai persistengdama nusprendė, kad tie tėvai, kurie nepasinaudos neperleidžiamų atostogų galimybe, neteks ir geresnių išmokų, todėl, bendrai vertinant, Lietuvos šeimų finansinė padėtis, susilaukus vaikų, prastės. Įdomu tai, kad ES nekelia išmokų skirtumo reikalavimų, tai sugalvojo Lietuvos Vyriausybė“, – sako parlamentarė I. Kačinskaitė-Urbonienė.
Vyriausybės pateiktoms įstatymo pataisoms argumentuotą nepritarimą išsakiusi Seimo narė I. Kačinskaitė-Urbonienė pabrėžė, kad šeimoms, auginančioms vaikus, atitenka išties rimtas krūvis – išlaidos padidėja, gaunamos pajamos sumažėja, o tėvų galimybes daugiau užsidirbti riboja ne darbdaviai, o galiojantys teisės aktai.
„Dabartinis Vyriausybės atneštas įstatymų paketas, nors ir grindžiamas gražiais tikslais, akivaizdu, pablogins pirmiausia finansinę jaunų šeimų situaciją, o tai turės įtakos gimstamumui, neabejotinai ir šalies demografijai. Taip pat, nors direktyvoje numatoma kitaip, Vyriausybė nesiūlo jokių lankstesnių darbo ir šeimos derinimo sąlygų", – sako parlamentarė.
Remiantis Seimo statutu, jei į komitetą kreipiasi 1/5 Seimo narių (29 parlamentarai), pagrindinis komitetas privalo kreiptis į valstybinius mokslinių tyrimų institutus, aukštąsias mokyklas, prašydamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų pagal kompetenciją pateikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvadą dėl įstatymo projekto.
Iniciatoriai prašo Socialinių reikalų ir darbo komiteto įvertinti ne tik direktyvos įgyvendinimą, bet ir ilgalaikius padarinius jaunų šeimų gyvenimo sąlygoms bei šalies raidai.
ELTA primena, kad šių metų kovo 29 d. Seimas pradėjo svarstyti socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės pristatytas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisas, kuriomis numatoma keisti vaiko priežiūros atostogų suteikimo tvarką ir atostogų metu mokamų vaiko priežiūros išmokų dydžius.
Pagal teikiamas pataisas tėvams nuo rugpjūčio 1 d. būtų sudaryta galimybė pasirinkti vaiko priežiūros išmoką gauti iki vaikui sueis 18 mėnesių arba iki vaikui sueis 24 mėnesiai. Iš jų po 2 neperleidžiamus mėnesius vaiką galėtų prižiūrėti kiekvienas iš vaiko tėvų (įtėvių, globėjų), o likusiu laiku vaikas galėtų būti prižiūrimas ir išmoka mokama tiek mamai, tiek tėčiui, ar įtėviams ir globėjams, tiek vienam iš įstatyme nustatytas sąlygas atitinkančių senelių.
Šiuo projektu taip pat būtų patikslintos nuostatos dėl vaiko priežiūros išmokų dydžio tais atvejais, kai mama ar tėtis gauna ir darbinės veiklos pajamų.
ELTA