Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Pixabay.com nuotr.
Reporteris SantaŠaltinis: Etaplius.lt
Šiame interneto amžiuje vis daugiau žmonių įninka į kompiuterius ar mobiliuosius telefonus, kitaip tariant, ekranus, ir tai sukelia psichologinių, socialinių problemų. Statistika rodo, kad priklausomybės nuo ekranų požymių patiria 12 proc. JAV gyventojų ir apie 30 proc. Azijos, Kinijos bei Korėjos gyventojų. 2017 m. žmogus, turintis internetą, vidutiniškai prie ekrano praleido 6 valandas.
Kodėl praleidžiama daug laiko internete?
Nerimas ir noras pabėgti nuo problemų. 65 proc. besinaudojančių internetu tokiu būdu stengiasi pabėgti nuo problemų, rūpesčių ir baimių.
Jaučia įtampą. Ją bandoma nuslopinti naršant internete. Tačiau tai sukelia priešingą efektą, nes jaučiant įtampą nusiraminti padeda tiesioginis bendravimas.
Mažiau socialiai aktyvūs žmonės. Turintys judėjimo problemų ar dėl kitų priežasčių ribojantys savo aktyvų gyvenimo būdą naudojasi internetu kaip priemone išlaikyti ryšį su visuomene.
Nepasitikintys savimi žmonės. Jie vengia tiesioginio bendravimo, nes bijo pasirodyti tokie, kokie yra. O internetinėje erdvėje gali susikurti įvaizdį, kokio tik nori.
Paklausus geštalto psichoterapijos terapeutės Joanos Aužbikavičienės, kodėl žmonės įninka į internetą, ji patvirtina, jog taip nutinka, nes bijoma ir vengiama tiesioginio bendravimo. „Skrolinimas“ (braukimas pirštu nesustojant) mobiliajame telefone tampa priemone pabėgti nuo savęs ir kito žmogaus. Taip bandoma nesąmoningai išguiti kilusį nerimą, bet realiai šis veiksmas nerimą tik padidina.
Kita priežastis, pasak psichoterapeutės, yra ta, kad bendrauti socialiniuose tinkluose yra emociškai saugiau. „Žmonės įninka į virtualų bendravimą kompiuteriu ar telefonu, nes tai yra emociškai saugiau, bet iš kitos pusės tokiuose santykiuose nelieka emocinio komponento. Ilgainiui jie nebemoka bendrauti ir kurti gyvo santykio, nes nesusiformuoja tas jausmas, kuris yra tiesioginiame pokalbyje. Galiausiai renkamasi virtualų bendravimą ne dėl to, kad jis yra saugesnis, bet dėl to, kad kitaip neišeina. Tada tiesioginis kontaktas kelia įtampą, stresą ir baimę. Neaišku, kaip būti, kaip kalbėti, ir tampa labai nesaugu ir nejauku“, – dalijasi mintimis J. Aužbikavičienė.
3 būdai, kaip išeiti iš šio užburto rato
Kaip įveikti nerimą, stresą ir įtampą? Tai padaryti padeda gyvas pokalbis, pagalba kitam žmogui arba jos priėmimas. Savo knygoje „Klauskite daktaro“ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas rašo apie hormoną oksitociną, kuris išsiskiria kaip atsakas į stresą. Šis hormonas veikia visą organizmą, saugo nuo streso poveikio, slopina uždegimus ir verčia ieškoti ryšio su kitu žmogumi. „Viskas gamtoje puikiai sutvarkyta! Oksitocinas skatina ieškoti paramos, pasakyti, kaip jaučiatės, pasidalyti savo išgyvenimais, o ne juos kaupti“, – rašoma knygoje. Taigi, buvimas su kitu žmogumi yra vienas iš būdų įveikti įtampą ar ją sumažinti. Vis tik reikia pasirinkti tinkamus žmones, kurie supras. Kaip pakaitalą bendravimą socialiniuose tinkluose A. Unikauskas vadina „dvasiniu striptizu“, kai žmonės dalijasi savo išgyvenimais praktiškai su bet kuo.
Kur ir su kuo bendrauti? Žinoma, geriausia su draugais ar šeimos nariais, tačiau ką daryti, kai visi užsiėmę ar trūksta draugų? Su kuo pietauti, kai tarp bendradarbių tvyro konkurencija ir įtampa? Edvinas Micuta, įgyvendinęs jau ne vieną savo projektą, bandydamas atsakyti į panašius klausimus, rado sprendimą ir sukūrė unikalią internetinę platformą „No Small Contact“. Angliškas pavadinimas lietuviškai reiškia, kad nėra nereikšmingų kontaktų. Kiekvienas sutiktas žmogus – tai nauja istorija, patirtis, kuri gali kažkam praversti, būti naudinga. Šioje platformoje užsiregistravę nariai ne bendrauja tarpusavyje, kaip įprastuose socialiniuose tinkluose, bet yra tik tam, kad pakviestų kitą narį susitikti. Priežastys susitikti gali būti įvairios. Noras rasti bendraminčių, užsiimti ta pačia laisvalaikio veikla, kartu sportuoti. Šioje platformoje taip pat galima ieškoti pažinčių darbo ar verslo reikalais. Kitaip tariant, čia renkasi žmonės, kurie nori kažką nuveikti savo gyvenime ir mielai susipažintų su bendraminčiais. „No Small Contact“ suteikia kelis būdus, kaip atrasti tiesioginį santykį.
1. Išnaudoti pietų pertrauką. Šį laiką galite praleisti bendraudami. Kartais darbe santykiai nesusiklosto su bendradarbiais ar tiesiog nesinori su jais leisti savo pietų pertrauką. Vis tik šis laikas gali būti išnaudotas naujai pažinčiai su žmogumi, kuris turi bendrų interesų. Internetinėje platformoje pakvietus pietų norimą asmenį, gali užsimegzti graži draugystė ar naudingas ryšys. Kartu bendravimas pietų pertraukos metu – tai vienas iš būdų sumažinti įtampą, susikaupusią darbo metu.
2. Dalyvauti renginiuose. Dažnai pagalvojate, kad norėtumėte nueiti į renginį, bet neturite, kas palaikytų kompaniją? „No Small Contact“ platforma išsprendžia šią problemą. Joje galima matyti, kokie žmonės dalyvaus tam tikrame renginyje, tada pakviesti kurį nors iš jų dalyvauti kartu. Juk dviese – visada smagiau.
3. Susirasti mėgstamą veiklą. Įdomi veikla po darbo ar studijų visada suteiks gerokai daugiau teigiamų emocijų negu kiūtojimas prie kompiuterio ar socialiniai tinklai. Galbūt jau seniai norėjote nueiti į sporto ar šokių salę? Galbūt galite įsitraukti į viešojo kalbėjimo, skaitovų ar protų mūšių klubus. Visa tai galite daryti kartu su pasirinktu asmeniu iš naujosios internetinės platformos.
Kartais priklausomybė nuo kompiuterio yra labai stipri ir tampa tarsi liga, žmogui sunku ją suvaldyti savo pastangomis. Psichoterapeutė J. Aužbikavičienė pataria tokiems asmenims ieškoti individualios psichoterapijos. Jos metu išmokstama bendrauti giliai ir prasmingai, o vėliau tai perkelti į santykius su kitais žmonėmis.