25 megamiestai išmeta 52 proc. viso pasaulio šiltnamio efektą skatinančių dujų

Pasaulis

Freepik.com nuotr.

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt

182480

Kiek daugiau nei pusė viso pasaulio miestų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų yra išskiriama 25 didmiesčiuose, iš kurių 23 yra Kinijoje.

Miestai, išmetantys daugiausia šiltnamio efektą skatinančių dujų, yra Handanas, Sudžou, Dalianas, Pekinas ir Tiandzinas Kinijoje, o taip pat ir Tokijas, Japonijoje, bei Maskva, Rusijoje.

Kinijos prezidentas Xi Jinping įsipareigojo iki 2030 metų apriboti anglies dvideginio išmetimą ir iki 2060 metų pasiekti anglies dvideginio neutralumą, o šie įsipareigojimai yra numatyti pagal Paryžiaus susitarimą.

Palyginimui, pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė įsipareigojo iki 2030 m. 68 proc. sumažinti išmetamų emisijų kiekius, o iki 2050 metų tapti neutralia išmetamojo anglies dioksido požiūriu.

Tarptautinis susitarimas, kurį šiuo metu yra pasirašiusios 194 valstybės ir ES, nustato tikslą apriboti vidutinės pasaulinės temperatūros kilimą iki 1,5°C.

Vis dėlto, Jungtinių Tautų atliktas tyrimas nustatė, kad jei nesiimsime drastiškesnių veiksmų, tuomet mes atsidursime kelyje, kuriame iki 2100 metų tempertūros kilimas padidėtų iki daugiau nei 3°C.

Remiantis naujojo tyrimo rezultatais, norint pasiekti prezidento Xi tikslus šioje srityje, Kinijai ypatingai reikės pasitempti pereinant nuo anglies prie atsinaujinančių energijos šaltinių.

Šiuo metu Kinijoje eksploatuojamos net 1058 anglimi kūrenamos elektrinės, sudarančios daugiau nei pusę viso pasaulio pajėgumų.

Savo tyrime mokslininkai iš Kinijos Sun Yat-sen Universiteto pirmą kartą užfiksavo 167 miestų, esančių visame pasaulyje, šiltnamio efektą sukeliančių emisijų lygius.

Nors miestai apima vos du procentus viso Žemės paviršiaus ploto, tačiau jie labiausiai prisideda prie klimato krizės.

Savo tyrime dr. Chen drauge su kolegomis pirmiausia atliko sektorinio lygmens šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų aprašus 167 miestuose, 53 skirtingose šalyse visame pasaulyje.

Kiekvienas miestas buvo pasirinktas dėl jo reprezentatyvumo atsižvelgiant į miesto dydį ir regioninį pasiskirstymą.

Tuomet jie įvertino kiekvieno miesto pastangas mažinti savo išmetamo anglies dioksido kiekius, o tai atlikta sulyginant emisijų lygių pokyčius iš 2012–2016 metų su jų nustatytais trumpalaikiais, vidutinės trukmės ir ilgalaikiais išmetamo anglies dioksido mažinimo tikslais.

Komanda nustatė, kad miestai su didesniais šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų lygiais, sutinkami tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse, tačiau atkreipė dėmesį, kad tokie megamiestai kaip Šanchajus ir Tokijas, buvo ypač dideli teršėjai.

Be to, miestai Europoje, JAV ir Australijoje išmeta daugiau emisijų nei dauguma urbanistinių centrų besivystančiose šalyse.

Tyrėjai taip pat nustatė, kad laikotarpiu tarp 2012 ir 2016 metų emisijos sumažėjo 30 vietovių, o didžiausias sumažėjimas tenkantis vienam žmogui fiksuotas Osle, Hiustone, Sietle ir Bogotoje.

Priešingai, didžiausias emisijų padidėjimas, tenkantis vienam gyventojui, per tirtąjį laikotarpį buvo regėtas Rio de Žaneire, Kuritiboje, Johanesburge ir Venecijoje.

Anot tyrėjų komandos, 113 ir 167 tirtųjų miestų, nustatė tikslus, kaip sumažinti jų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, turint 40 neutralumo anglies dioksido požiūriu tikslų, tačiau gauti rezultatai rodo, kad mūsų dar laukia ilgas kelias iki Paryžiaus susitarimo tikslų.

Komanda nustatė, kad du pagrindiniai šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltiniai yra iš vadinamųjų stacionariuose objektuose suvartojamos energijos ir transporto sektoriaus.

Stacionarios energijos emisijos, kurioms priklauso elektros ir degalų suvartojimas gyvenamuosiuose, komerciniuose, pramoniniuose ir instituciniuose pastatuose, išmeta 60–80 procentų Europos ir Šiaurės Amerikos miestų emisijų.

Kelių transportas, trečdalyje miestų, yra atsakingas už daugiau nei 30 procentų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų, tuo tarpu geležinkeliai, vandens transportas ir aviacija išskiria mažiau nei 15 procentų visų emisijų.

Visi tyrimo metu gauti rezultatai paskelbti žurnale „Frontiers in Sustainable Cities“

Gismeteo.lt

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt