2022-ieji – Lietuvos ir Taivano proveržio metai: augusi prekyba ir ilgalaikės salos ambicijos kitąmet

Pasaulis

BNS/Fotobankas nuotr.

Lukas JuozapaitisŠaltinis: ELTA

255405

Praėjusieji metai tapo proveržio metais Lietuvos ir Taivano prekybiniams ryšiams, pastebi dvišalius santykius plėtojusios ministerijos bei ekspertai. 2022 m. pirmoji lietuviška įmonė galiausiai sulaukė dar metų pradžioje anonsuoto Taivano fondo investicijų, dar daugiau jų Lietuvai žadama jau sausį.

Be kita ko, vis didesnei daliai Lietuvos įmonių atsiveria eksporto į šią Tolimųjų Rytų rinką galimybės, o tiek importas, tiek eksportas paskutiniais metais itin sparčiai augo, nors kartu kyla ir tarpusavio prekybos deficitas.

Savo ruožtu Taivaniečių atstovybės Lietuvoje vadovas tikisi tolesnio dvišalės prekybos augimo bei tikina, kad Lietuva ir 2023 m. išliks pagrindiniu Taivano prioritetu visame regione.

Įsibėgėjęs bendradarbiavimas

Lietuvos ir Taivano santykiai tapo viena aktualiausių šalies viešosios erdvės temų po to, kai 2021 m. rudenį Vilniuje atidaryta Taivaniečių atstovybė – pirmoji pasaulyje pavadinta salos, o ne jos sostinės Taipėjaus vardu. Nuo tada, nepaisant Pekino įspėjimų apie esą pažeistą „Vienos Kinijos politiką“, kalbama apie stiprėjančius politinius ir prekybinius ryšius.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) teigimu, pirmieji glaudesnio ekonominio bendradarbiavimo metai Lietuvai ir Taivanui buvo 2021 m, kada net tik atidaryta atstovybė, bet ir sukurta teisinė bazė dvišalei partnerystei – abi pusės memorandumu sutarė bendradarbiauti prekių ir paslaugų srityje.

Lietuvos prekybos atstovybė Taipėjuje veiklą pradėjo 2022 m. lapkričio pradžioje. Ji sieks į Lietuvą pritraukti investicijų, skatins lietuviškų prekių ir paslaugų eksportą, mokslinį bendradarbiavimą bei atvykstamąjį turizmą. Be to, nuo 2023 m. veiklą pradės Taivano komercijos rūmai, vienysiantys su Taivanu ryšius kuriančius verslus.

Lapkritį taivaniečiai paskelbė ir apie pirmąją dar metų pradžioje anonsuoto 200 mlrd. JAV dolerių vertės investicinio fondo investiciją – 3,5 mln. eurų pritraukė Lietuvos lazerių gamintoja „Litilit“.

Kartu su šia žinia Taivaniečių atstovybė paskelbė ir apie pradedamą Taivano Pramonės technologijų tyrimo instituto ir Lietuvos aukštųjų technologijų gamybos įmonių grupės „Teltonika IoT Group“ partnerystę plėtojant puslaidininkių produkcijos gamybą Lietuvoje.

Taip pat, netrukus Lietuvos verslas tikisi sulaukti naujienų apie skiriamas lėšas iš 1 mlrd. JAV dolerių dydžio paskolų fondo bendriems Lietuvos ir Taivano verslo projektams.

„Įsibėgėjus abipusiam bendradarbiavimui kitais metais tikimasi didesnių prekybos ir investicijų rezultatų“, – Eltai komentavo EIM.

„Prisiminus šiuos metus, manau, kad jų pradžia buvo duobėta, tačiau, kadangi kryptis jau buvo nustatyta, žinojom, kad mūsų santykiai, nepaisant Kinijos spaudimo, stiprėja. Jei pasiseks mums, būsime pavyzdys visoms demokratijoms“, – Eltai sakė Taivaniečių atstovybės Lietuvoje vadovas Ericas Huangas.

Pats E. Huangas tarp svarbiausių metų darbų įvardija įsteigtus 200 mln. ir 1 mlrd. JAV dolerių vertės fondus.

„Abu fondus naudosime siekiant pritraukti verslo bendruomenės dėmesį, kad jie susidomėtų galimybėmis investuoti Lietuvoje ir bendroje Europos rinkoje“, – teigė E. Huangas.

Jis teigė, kad apie kitas šių fondų lėšomis ketinamas finansuoti lietuviškas įmones bus skelbiama jau sausį.

„Paskelbsime ir daugiau gerų naujienų: apie bendradarbiavimą plėtojant puslaidininkių gamybą ir pirmąjį paskolų fondo finansuojamą projektą“, – teigė Taivano atstovas Lietuvoje.

Augo importas ir eksportas, tačiau ir toliau iš šylančių santykių daugiau naudos Taivanui

Lietuvos ir Taivano prekyba, remiantis naujausiais Statistikos departamento duomenimis, pernai didėjo – 2022 m. sausį-spalį, lyginant su tuo pačiu 2021 m. laikotarpiu, Lietuvos eksportas į Taivaną išaugo 26,5 proc. (iki 23,3 mln. eurų) o importas – 69 proc. (121,9 mln. eurų).

Bendros prekybos apimtys šiemet išaugo 60 proc., prekių apyvarta tarp dviejų šalių sudarė 145,2 mln. eurų.

Ekonomisto Aleksandro Izgorodino teigimu, Lietuvos ir Taivano prekybos augimas šiemet buvo spartus, įvyko eksporto proveržis – augo į salą iš Lietuvos vežamų mineralinio kuro, elektronikos, įvairių maisto produktų, metalų, chemijos produktų apimtys.

„Diversifikuotas eksporto į Taivaną augimas aiškiai rodo, kad politinės pastangos stiprinti Lietuvos-Taivano prekybą duoda vaisių: Lietuvos eksportuotojai pradeda išnaudoti atsivėrusias galimybes Taivane“, – Eltai teigė A. Izgorodinas, prognozavęs tolesnį eksporto kilimą.

„Esu tikras, kad 2023 m. Lietuvos eksportas į Taivaną toliau augs, (...) kadangi vis daugiau įmonių įžvelgs galimybes Taivane, vis daugiau įmonių perpras vidines prekybos taisykles ir procedūras“, – svarstė A. Izgorodinas.

Vis tik, ekspertas pažymi, kad Lietuvos importo iš Taivano apimtys viršija eksportą į Taivaną, be to, per metus prekybos deficitas išaugo. Statistikos departamento skaičiavimais, jis per metus kilo nuo 53,7 mln. iki 98,6 mln. eurų, lyginant sausio-spalio duomenis.

„Šie skaičiai rodo, kad Taivanas eksporto į Lietuvą galimybes išnaudoja sparčiau nei Lietuva eksporto į Taivaną“, – pažymėjo A. Izgorodinas.

„Manau, kad kalbant apie Lietuvos-Taivano ekonominius santykius 2023 m., vienas pagrindinių tikslų turi būti didesnio užsienio prekybos su Taivanu paieška, o tam reikia spartesnės Lietuvos eksporto į Taivaną plėtros“, – kalbėjo jis.

EIM teigimu, Taivanas turi milžinišką technologinį ir mokslinį potencialą, todėl pirmiausia svarbu orientuotis į bendradarbiavimą aukštųjų technologijų srityje.

„Taivaną reikia matyti kaip tam tikrų aukštųjų technologijų komponentų, kuriuos mes perkame, tiekėją“, – teigia ministerija.

Plečiasi prekyba maisto produktais

2023 m. viliamasi maisto produktų eksporto į Taivaną augimo – lapkričio 7 d. buvo patvirtinti eksporto leidimai pieno, žuvies, kiaušinių produktams.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, į Taivaną jau gali eksportuoti viena kiaušinių gaminių, 10 žuvininkystės ir 12 pieno produktų įmonių, be to, šiuo metu vyksta baigiamieji derybų etapai dėl jautienos ir jautienos gaminių eksporto patvirtinimo.

Tarnybos duomenimis, iš maisto produktų daugiausiai šią Tolimųjų Rytų salą išvežama lietuviškų pieno produktų, kurių eksporto apimtys išaugo nuo 186 tonų 2021 m. iki 443 tonų pernai.

Tuo metu Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pastebi, kad 2022 m. žemės ūkio ir maisto produktų eksportas per metus (I-III ketvirčiais) padvigubėjo nuo 1,35 mln. iki 2,69 mln. eurų (98,1 proc.).

Tolesnio prekybos augimo ministerija tikisi ir naujaisiais metais. Tam užtikrinti ŽŪM su Taivanu pasirašys memorandumą dėl bendradarbiavimo žemės ūkio srityje bei tvirtins eksportui į Taivaną skirtų veiksmų planą.

„Kadangi kiaušinių, pieno bei žuvies eksporto leidimai į Taivaną gauti tik metų pabaigoje, šių produktų eksporto rezultatus pamatysime tik kitais metais, tačiau neabejojame, kad prekyba žemės ūkio ir maisto produktas toliau augs. Įmonės buvo labai suinteresuotos ir laukė šių produktų eksporto leidimų“, – Eltai komentavo ŽŪM.

E.Huangas: Lietuva išliks Taivano prioritetu

Taivaniečių investicijos, vis dėlto, skirtos ne tik Lietuvos, bet ir kitų Vidurio ir Rytų Europos šalių, pirmiausia, Čekijos ir Slovakijos, bendrovėms. Pasak E. Huango, Lietuva kitąmet išliks Taivano prioritetu regione, į kurį salos valdžia nori pritraukti Taivano investuotojų.

„Norime didinti investicijas Europoje, pagrindinį dėmesį skiriant Rytų Europai. Lietuva yra prioritetų prioritetas. Taigi, pasinaudojus įšilusiais abipusiais santykiais su Lietuva, norime pritraukti savo įmonių dėmesį į visą Vidurio ir Rytų Europos regioną. Lietuvos vaidmuo šiame procese yra esminis“, – kalbėjo E. Huangas.

Lietuvą, jo teigimu, Taivanas tikisi paversti jų investicijų į visą regioną centru.

„Neapsiribosime tik veikla Lietuvoje, nes tuomet investicijos bus ribotos ir nebus tokios strategiškai naudingos kaip visame regione. Mūsų tikslas labai aiškus – Lietuvą paversti pradiniu tašku, centru. Tokia yra mūsų strategija, mūsų misija“, – sakė Taivano atstovas Lietuvoje.

E. Huango teigimu, didžiausią dėmesį Taivano investuotojai skiria Lietuvos aukštųjų technologijų pramonei, visų pirma, lazerių ir biotechnologijų bendrovėms, taip pat atsinaujinančios energetikos, farmacijos sektoriams.Jis teigė manąs, jog kitąmet dvišalė prekyba toliau stiprės, kadangi yra naudinga tiek Taivanui, tiek Lietuvai.

„Tieksime ko jums reikia ir pirksime iš Lietuvos produktus, kurie mėgstami Taivano rinkose. Nenorime sukurti netvarios aplinkos. Taivanas ir Lietuva abi yra subrendusios demokratijos, norime ilgalaikių, draugiškų santykių. Žiūrime toli į priekį, tačiau jau matome trumpalaikius prekybos augimus“, – kalbėjo E. Huangas.

Savo ruožtu EIM tikisi, kad 2023 m. lietuviško verslo Taivane daugės. Ministerijos teigimu, Lietuvos įmonės bendradarbiavimo su Taivanu galimybes labiausiai turėtų išnaudoti mokslo ir technologijų srityje.

„Kartu galima būtų kurti produktus, kurie būtų konkurencingi globaliose rinkose ir jose realizuojami“, – teigia EIM.

„Lietuvos žinomumas Taivane yra didelis, todėl tikimės, kad 2023 m. vis daugiau įmonių pasieks Taivano rinką, tačiau šioje kultūroje, kaip ir kitose Pietryčių Azijos regiono kultūrose, labai svarbus yra pasitikėjimo kūrimas, todėl įėjimas į rinką gali užtrukti“, – prognozuoja ministerija.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt