2020 metų atmintinos datos Kaišiadorių rajone

Kaunas

Virginija ŠimkūnienėŠaltinis: Etaplius.lt

119056

Mieliems skaitytojams pateikiame svarbiausias 2020 metų atmintinas datas Kaišiadorių rajone:

Prieš 590 metų.

1430 m. Darsūniškio pilyje Lietuvos valdovas Vytautas Didysis parašė laišką Kryžiuočių ordino magistrui P. Rusdorfui, kviesdamas jį į savo karūnaciją.

Prieš 500 metų. 1520 m. Žiežmariuose jau veikė mokykla (įsteigta galėjo būti ir anksčiau). Gimė Barbora Radvilaitė (1520 m. gruodžio 6 d. (kitais duomenimis 1522 ar 1523 m.) – 1551 m. gegužės 8 d. Krokuvoje, palaidota Vilniaus katedroje) – iš Radvilų giminės kilusi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikė, antroji Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto (1520–1572) žmona, Lietuvos didžioji kunigaikštienė (nuo 1548 m.) ir Lenkijos karalienė (nuo 1550 m.). Žaslių, Rumšiškių, Žiežmarių savininkė.

Prieš 450 metų. 1570 m. Kruonio miestelis atiteko Oginskiams.

Prieš 430 metų. 1590 m. lapkričio 17 d. rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta nuo totoriaus Chašaidaro (minimas jau 1565 m.) dvaro pavadinimo kilusi gyvenvietė Košeidarova (rus. Кошейдарова), kuri davė vardą ir dabartinio Kaišiadorių miesto ir rajono pavadinimui.

Prieš 330 metų. Mirė Marcijonas Aleksandras Oginskis (1632–1690) – pulkininkas, Trakų vaivada, Lietuvos didysis kancleris, pasiuntinys į Seimą ir LDK Vyriausiąjį Tribunolą, daugelio seniūnijų, tarp jų ir Darsūniškio, seniūnas, Strėvininkų bei kitų dvarų savininkas. Nuo 1650 m. studijavo Leideno (Olandija) universitete. Pagrįstai spėjama, jog garsaus olandų dailininko Rembranto (1606–1669) paveiksle „Lenkų raitelis“ yra nutapytas būtent M. A. Oginskis.

Prieš 225 metus. 1795 m. spalio 24 d. Rusija, Prūsija ir Austrija Peterburge pasirašė susitarimą dėl trečiojo, galutinio, Lietuvos ir Lenkijos valstybės (ATR) padalinimo, t. y. visiško valstybės sunaikinimo. Rusijai atitenka Lietuvos Didžioios Kunigaikštystės, išskyrus Užnemunę, teritorija, taip pat Kuršas ir Voluinė. Prūsija prisijungia Lietuviškąją Užnemunę.

Prieš 160 metų. 1860 m. tiesiant geležinkelio Peterburgas–Varšuva atšaką iš Lentvario per Kauną į Virbalį, pradėjo kurtis Žaslių geležinkelio stoties gyvenvietė. Šis geležinkelis, su didžiausia tarpine stotimi tarp Vilniaus ir Kauno su garvežių depu ir dirbtuve, pradėjo veikti 1862 m. Tuo metu stotyje jau dirbo Karsakų dvarininko Kučevskio sūnus Jurgis, 1863–1864 m. sukilimo dalyvis. 1860 m. tiesiant geležinkelį Varšuva–Virbalis kelyje Gudiena– Kiemeliai (geležinkelyje Vilnius– Kaunas, ties Kaišiadorių miesto kapinėmis) pastatytas Kaišiadorių geležinkelio viadukas.

Prieš 150 metų. Gimė Leopoldas Godovskis (1870 m. vasario 13 d. Žasliuose – 1938 m. lapkričio 21 d. Niujorke, JAV) – pianistas, pedagogas, kompozitorius. Labiausiai pasaulyje išgarsėjęs žaslietis. L. Godovskis yra laikomas vienu geriausiu visų laikų pianistu. Gimė Teodoras Brazys (1870 m. lapkričio 20 d. Memelhofo dvare, Panevėžio apskr. (dabartinė Latvija) – 1930 m. rugsėjo 10 d. Miunchene, palaidotas Kaišiadorių katedros šventoriuje) – prelatas, kompozitorius, tautosakininkas.

Prieš 140 metų. Gimė Ignas Kuzinevičius (1880 (kitais duomenimis – 1885 m.) – 1945, lageryje), kurio šeima paliko ryškią žymę Kaišiadorių krašto pokario istorijoje. Kuzinevičiai Burbiškių kaime (Žiežmarių valsčiuje) turėjo šešis sūnus (Joną, Igną, Mykolą, Stasį, Antaną ir Praną) ir vieną dukrą Eleonorą, kuri buvo vyriausia šeimoje. Visi jo šeši sūnūs žuvo: keturi partizaninėje kovoje, vienas įkalintas lageryje, o dar vienas – Antrojo pasaulinio karo fronte Latvijoje. Pirmasis sūnus Jonas, slapyvardis Kazimieraitis (gimė 1913 m.), žuvo 1946 m. Kaukinės miške; antrasis sūnus Ignas, slapyvardis Drėgnis (gimė 1914 m.), suimtas ir nuteistas 1947 m. Mirė Vorkutos lageryje. Trečiasis sūnus Mykolas, slapyvardis Serbentas, kuopos vadas, gimė 1917 m., žuvo 1946 Naujojoje Slabadoje; ketvirtasis sūnus Stasys, slapyvardis Kukalis, gimė 1926 m., žuvo 1947 m. Kaukinės miške. Penktasis sūnus Antanas, slapyvardis Narsutis, gimė 1911 m., žuvo 1945 m. Žikaronyse. Šeštasis sūnus Pranas, 1944 m. liepą suimtas, vėliau pateko į frontą Latvijoje; 1945 m. pradžioje ten ir žuvo. Tėvas Ignas Kuzinevičius, kuris nuo 1930 m. buvo Lietuvos šaulių sąjungos narys, 1944 m. buvo suimtas ir nuteistas, o 1945 m. žuvo Kemerovo lageryje.

Prieš 130 metų. Gimė Steponas Rudžionis (slapyvardis Vėjas) (1890 m. sausio 6 d. Jokubonių kaime, Gelvonų valsč. – 1949 m. sausio 2 d. Vorkutoje) – kunigas, Gegužinės klebonas, partizanas. Nuo 1945 m. sausio mėn. aktyviai dalyvavo partizaniniame judėjime. Tada pas jį į kleboniją Gegužinėje atvyko Jonas Misiūnas-Žalias Velnias ir dar 15 partizanų. Pasitarimo metu kunigas sutiko tapti Gegužinės partizaninio judėjimo organizatoriumi.

Prieš 125 metus. Gimė Juozas Merkys (1895 m. gegužės 15 d. Tributiškių vienkiemyje, Obelių valsčiuje, Rokiškio apskr. – po 1941 m. Rešiotų lageryje) – Trakų (Kaišiadorių) apskrities viršininkas.

Prieš 120 metų. Gimė Domas (Domininkas) Kalvelis (1900 m. sausio 6 d. Papilių kaime, Kupiškio valsč., Panevėžio apskr. – 1944 m. birželio 29 d. Kaišiadoryse, palaidotas Kaišiadorių kapinėse) – pedagogas, Kaišiadorių gimnazijos direktorius. Gimė Juozapas Stakauskas (1900 m. rugpjūčio 24 d. Deksnės k., Mielagėnų valsč. – 1972 m. kovo 2 d. Vilniuje, palaidotas Žaslių bažnyčios šventoriuje) – kunigas, istorikas. 1934 m. jis paskiriamas Kauno centrinio valstybės archyvo vedėju, 1939 m. – Vilniaus Valstybinio archyvo direktoriumi (iki 1944 m.). Vokiečių okupacijos metais J. Stakauskas saugojo senuosius archyvo aktus. Jis slėpė ir išgelbėjo keliolika žydų. Po karo kunigavo Gelvonuose, Kazokiškėse, o 1957 m, nusipirkęs namelį Žasliuose (Vilniaus g. 64), persikėlė čia gyventi, tapo Žaslių bažnyčios altarista. 1995 m. rugsėjo 14 d. LR Prezidento dekretu apdovanotas Žūstančiųjų gelbėjimo kryžiumi. Gimė Stanislovas Kiškis (1900 m. spalio 20 d. Sankt Peterburge – 1995 m. rugsėjo 25 d. Kaišiadoryse, palaidotas Kaišiadorių katedros šventoriuje) – Kaišiadorių katedros kanauninkas, popiežiaus garbės prelatas, rašytojas, tremtinys.

Prieš 105 metus. 1915 m. pirmą kartą pavartota dabartinė Kaišiadorių vietovardžio užrašymo forma – Kaišiadorys (kuri nusitovėjo maždaug 1930 m.). Vykstant Pirmajam pasauliniam karui – 1915 m. rugpjūčio 22 d. – Kaišiadoris užėmė kaizerinės Vokietijos kariuomenė. 1915 m. lapkritį okupacinė Vokietijos administracija panaikino Trakų apskritį ir Kaišiadoryse įkūrė kreiso (apskrities) centrą, t. y. sudarė Kaišiadorių apskritį. 1915 m. Kaišiadoryse vokiečių pastatomas nedidelis medinis krakmolo fabrikas (jame dirbo apie 20 žmonių). Pirmojo pasaulinio karo laikotarpiu Žaslių geležinkelio stoties gyvenvietėje pastatoma medžio apdirbimo įmonė, kuri taip pat priklausė vokiečių karinei adiminstracijai.

Prieš 100 metų. 1920 m. gegužės 15 d. laikinojoje sostinėje Kaune susirinko demokratiškai pirmuose visuotiniuose ir tiesioginiuose rinkimuose išrinktas Lietuvos Steigiamasis Seimas, kuris atliko svarbiausius valstybės atkūrimo darbus. Jau primojo posėdžio metu, kaip ir buvo numatyta 1918 m. vasario 16-osios Akte, Seimas paskelbė atstatytą nepriklausomą demokratinę Lietuvos Respubliką. Kiti svarbiausi Steigiamojo Seimo darbai (dirbusio iki 1922 m. spalio 6 d.) buvo: priimtas Žemės reformos įstatymas, priimta Lietuvos valstybės konstituciją, įvestas Lietuvos piniginis vienetas (litas), įkurtas Lietuvos universitetas Kaune (nuo 1930 m. – Vytauto Didžiojo universitetas). Steigiamojo Seimo atstovu (nariu) visą kadenciją buvo pedagogas Stasys Tijūnaitis (1888–1966 Pravieniškėse, palaidotas Rumšiškių kapinėse). 1920 m. Žemės reformos valdyba buvusio Silviškių dvaro žemes išdalino Lietuvos nepriklausomybės kovų savanoriams ir bežemiams. Nuo to laiko gyvenvietė pavadinta Kovaičiais. 1920 m. liepos 18 d. Lietuvos kariuomenės II Algirdo pėstininkų pulko 3-iasis batalionas ties Vekonimis į nelaisvę paėmė lenkų kariuomenės brigadą su visa kariška amunicija. Gimė Vincentas Sladkevičius (1920 m. rugpjūčio 20 d. Guronių kaime, Žaslių valsč. – 2000 m. gegužės 28 d. Kaune, palaidotas Kauno arkikatedroje bazilikoje) – kardinolas. 1920 m. spalio mėn. Lenkija, sulaužiusi Suvalkų sutartį, karine jėga užima Lietuvos sostinę Vilnių ir Pietryčių Lietuvą. Trakų apskrities centras perkeliamas į Kaišiadoris. Kaišiadorys Trakų apskrities centru buvo iki 1940 m., kuomet Trakai kartu su Vilniumi ir dalimi Pietryčių Lietuvos buvo sugrąžinti Lietuvai, o Trakų apskrities centras iš Kaišiadorių buvo perkeltas atgal į Trakus.

Prieš 90 metų. 1930-ieji Lietuvoje buvo paskelbti Vytauto Didžiojo metais ir visoje šalyje surengtas iškilmingas Vytauto Didžiojo 500-ųjų mirties metinių minėjimas. Per Lietuvą pėsčiomis buvo nešamas Lietuvos valdovo Vytauto Didžiojo (apie 1350– 1430) atvaizdas, kurė iškilmingai sutikdavo ir išlydėdavo miestelių gyventojai. 1930 m. rugpjūčio 15 d. paveikslas apkeliavo Paparčius, Žaslius ir buvo sutiktas Kaišiadoryse, o kitą dieną – rugpjūčio 16 d. – paveikslas išlydėtas į Žiežmarius, po to – į Kruonį ir Darsūniškį. 1930 m. liepos 9 d. – visoje šalyje minint Vyatuto Didžiojo metus – vietos šaulių Antano Kavaliausko, Petro ir Stasio Petkevičių, Antano ir Vlado Pupalaigių rūpesčiu pastatyta Eiriogalos koplytėlė (1964 m. koplytėlė vietos valdžios nurodymu nugriauta; 1990 m. atstatyta). 1930 m. JAV lietuvių – išeivių iš Darsūniškio – lėšomis Vokietijoje buvo išlietas varpas, tituluotas Šv. Juozapo vardu, ir padovanotas Darsūniškio bažnyčiai. Gimė Mykolas Arlauskas (1930 m. spalio 1 d. Turloviškėse, Žiežmarių valsčius – 2020 m. vasario 7 d. Vilniuje) – Kaišiadorių gimnazijos absolventas. 1950–1955 m. studijavo ir baigė su pagyrimu Lietuvos žemės ūkio akademiją. Nuo 1955 m. Žemdirbystės instituto (įsikūrusio Dotnuvoje, Akademijoje, Kėdainių r.) mokslinis darbuotojas. Agronomas, biomedicinos mokslų habilituotas daktaras, nuo 1995 m. profesorius. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos (Aukščiausios Tarybos–Atkuriamojo Seimo) deputatas. 1990 m. kovo 11-osios akto signataras.

Prieš 80 metų. 1940 m. birželio mėn. „Lietuvos žinios“ rašė: „…Jau kuris laikas, kai Kaišiadorių gimnazijos sporto aikštėje vakarais susirenka kariai ir vietos moksleiviai bei darbininkai, kurie čia sužaidžia draugiškas tinklinio, krepšinio ir kvadrato žaidynes. Dalis miestiečių susirenka pasiklausyti karių instrumentų muzikos… Nuoširdžiai ir maloniai su kariais pasikalba darbininkai. Jie vaišinasi tabaku, pasikeičia anekdotais ir kitais pašnekesiais. Arčiau susipažinti SSSR kariai rodo kino filmus ir kt. pramogas“. 1940 m. birželio 7–10 d. Lietuvos pasienyje buvo sutelkta Sovietų Sąjungos kariuomenė: maždaug 221 260 kareivių, 1140 karo lėktuvų, 1513 tankų, 245 šarvuočiai, 2946 patrankos ir monosvaidžiai. Be to, sovietų kariuomenės kontingentas, esantis Lietuvos teritorijoje ir turintis keturiose karinėse bazėse 18 786 žmones, buvo pasirengęs veikti, kai tik bus įsakyta. 1940 m. birželio 14 d. 23 val. 50 min. Lietuvai buvo įteiktas Sovietų Sajungos ultimatumas, kuriame Lietuvos vyriausybei, apkaltintai savitarpio pagalbos sutarties laužymu, buvo pateikti trys reikalavimai: 1) atiduoti teismui vidaus reikalų ministrą K. Skučą ir Valstybės saugumo departamento direktorių A. Povailaitį kaip tariamų provokacijų prieš Raudonosios armijos įgulas kaltininkus; 2) sudaryti naują, Maskvai priimtiną vyriausybę; 3) įsileisti į Lietuvą neribotą Raudonosios armijos kontingentą. Pareikalauta, kad Lietuvos vyriausybė atsakytų iki birželio 15 d. 10 val. ryto (9 val. Lietuvos laiku). Birželio 14-osios naktį į 15-ąją įvykusiame vyriausybės posėdyje Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona iš pradžių siūlė priešintis sovietų agresijai, tačiau dauguma ministrų ir posėdyje dalyvavę kariuomenės vadai, apsvarstę pasipriešinimo galimybes, pasisakė už SSRS reikalaivimų priėmimą. Respublikos prezidentui atsisakius toliau dalyvauti ultimatumo svarstyme, jis buvo laikomas priimtu. Balsuojama nebuvo. Birželio 15 d. 7 val. ryto vyriausybės posėdis baigėsi, nutarus priimti visus sovietų reikalavimus, net neįvardijus agresijos ir nepareiškus protesto. Prezidentas A. Smetona apsisprendė pasitraukti iš Lietuvos (taip apsunkindamas Lietuvos okupacijos legitimizavimą). Birželio 15 d. 15 val. sovietų kariuomenės dalys pradėjo per sieną žygį į Lietuvos teritoriją. Prasidėjo pirmoji sovietinė Lietuvos okupacija. 1940 m. rugpjūčio 3 d. Maskvoje įvyko paskutinysis politinio Lietuvos aneksijos spetaklio aktas: SSRS Aukščiausioji Taryba „priėmė“ Lietuvą į Sovietų Sąjungą kaip 14-tą sąjunginę respubliką (Latvija tapo 15-ąja, o Estija – 16-ąja sovietinėmis respublikomis). 1940 m. ruduo: Kaišiadorių vyskupijos rūmus užėmė raudonarmiečiai, o pati kurija buvo priversta išsikelti į Žaslius; vyskupo darbo kabinete buvo įrengtas „raudonasis kampelis“.

Prieš 75 metus. 1945 m. balandžio 13 d. Kaugonių miške įvyko vienas didžiausių Kaišiadorių apylinkių partizanų ir sovietinės kariuomenės susidūrimų. Apie 100 partizanų burys susidūrė su kelių šimtų NKVD kariuomene, apsiginklavusia net tanketėmis. Partizanai visą dieną mėgino prasiveržti pro apsupties žiedą, tačiau priešui nuolatos papildant savo karines pajėgas, tai tapo praktiškai neįmanoma. Temstant prasidėjo tiesioginiai susirėmimai. 5-osios Lietuvos Laisvės Armijos apygardos vadas vyr. ltn. Mečislovas Kestenis-Serbentas, Zigmas Kacevičius-Genius ir dar 16 partizanų šiame mūšyje žuvo, o partizanas Bronislovas Krilavičius-Liepa (1919 m. liepos 28 d. Vaidžionių kaime, Žaslių valsčiuje – 2001 m., palaidotas Rusių kaimo kapinėse) pasitraukė sėkmingai. Priešo nuostoliai siekė 70 nukautų asmenų. 1945 m. liepos mėn. iš dabartinės Kaišiadorių rajono teritorijos į Permės sritį Rusijoje buvo ištremtas 101 gyventojas (iš jų – 21 mirė tremties vietose).

Prieš 70 metų. Gimė Vytautas Balčiūnas (1950–1999, palaidotas Kaišiadorių kapinėse) – muzikantas, kultūros darbuotojas, pedagogas, Kaišiadorių muzikos mokyklos vadovas. 1950 m. panaikinus apskritis, Kaišiadorys tapo rajono centru.

Prieš 60 metų. 1960 m. rugsėjo mėn. įkurtas Veterinarijos mokslinio tyrimo institutas Kaišiadoryse. Direktorius Marijonas Babenskas.

Prieš 45 metus. 1975 m. balandžio 4 d. įvyko Žaslių geležinkelio avarija – didžiausia geležinkelio avarija Lietuvoje iki šiol. Tą dieną 17 val. 35 min. susidūrus greitajam keleiviniam dyzeliniam traukiniui, vykusiam iš Vilniaus į Kauną (pro Žaslių geležinkelio stotį), su krovininio traukinio vagonu-cisterna su benzinu, kilo didžiulis gaisras. Tuo metu oficialiai buvo skelbiama, kad avarijos metu 20 žmonių žuvo ir 80 buvo sužeista. Tačiau dabar pagrįstai manoma, kad tikrasis katastrofos mastas galėjo būti gerokai didesnis. 1975 m. pradėjo veikti Girelės paukštynas.

Prieš 40 metų. Mirė Algirdas Zavistanavičius (1960 m. vasario 22 d. Darsūniškyje – 1980 m. balandžio 26 d. Afganistane, palaidotas Darsūniškio kapinėse) – iš Darsūniškio kilęs sovietinės kariuomenės šauktinis karys.V ienintelis jaunuolis iš Kaišiadorių rajono, žuvęs Afganistano kare (1979– 1989 m.), sovietinės kariuomenės intervencijos į šią šalį metu.

(Bus daugiau)
Vytautas Budvytis

Kaišiadorių muziejaus muziejininkas

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt