Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt
Penkioliktą kartą vykstantys knygų rinkimai skatina Lietuvos gyventojus domėtis šiuolaikine lietuvių literatūra ir atkreipti dėmesį į įdomiausius, ryškiausius metų kūrinius, susipažinti su autoriais ir siekia populiarinti skaitymą kaip prasmingą, įvairiapusiškai praturtinančią ir patrauklią veiklą.
Sausio 16 dieną Trakų viešosios bibliotekos Rūdiškių Skaitytojų klubo skaitytojos susirinko aptarti ir išrinkti geriausią 2019 metų knygą. Skaitytojos mintimis dalinosi apie perskaitytas knygas. Suintrigavo Irenos Baranovskajos perskaityta V. Morkūno knyga „Pakeleivingų stotys“. Tai – labai trumpų novelių ciklas. Autorius per detales, per graudžius, komiškus, tragiškus ar iš pirmo žvilgsnio visai kasdieniškus nutikimus atveria skaitytojui žmogaus sielos erdves ir ankštumas. Skaitytoja sakė, kad novelių tekstai jai artimi ir pažįstami, galbūt, net išgyventi, tuo ją ir sužavėjo ši knyga.
Janiną Kondrotovič Gailiaus Marijaus knyga ,,Oro“ iš pradžių nesužavėjo, tačiau skaitant toliau sudomino romano struktūra – viena knygos dalis skiriama dabarčiai, o kita – įvykiams po kelių dešimtmečių. Kiekvienas knygos „ėjimas“ lygiagrečiai apima abi erdves, todėl keliaujama dvejomis pasakojimų linijomis, šokinėjant į ateitį ir atgal. Janinai įdomu, kas gali įvykti ateityje, verčia susimąstyti.
„Skaitant Jurgos Tumasonytės knygą ,,Undinės“, mintyse iškyla iš pirmo žvilgsnio painios, bet darnios žmogaus gyvenimo realistinės ir stebuklinės sistemos, kai kasdienybė pasirodo egzotiška. Pagauti taikliai ir jautriai smulkūs, bet svarbūs įvykiai, tarpusavio santykiai, turbūt tai šioje knygoje svarbiausia“, – teigė Nijolė.
Dainos Opolskaitės ,,Dienų piramidės“ knygą literatūros kritikė dr. Donata Mitaitė apibūdino taip: „į kasdienį žmonių gyvenimą rašytoja žiūri atidžiu socialines ir psichologines problemas suvokiančio žmogaus žvilgsniu. Ji – subtili stilistė, labai jautri įspūdžių, pojūčių, spalvų tonams ir pustoniams.“ Skaitytojos teigė, kad rašytojos kūrinyje šmėkšteli tai, kas nepaaiškinama, ne iki galo suprantama. Knygoje gyvenimiškos istorijos sudomina, norisi skaityti ir skaityti.
Gaila, kad Virginijos Kulvinskaitės „Kai aš buvau malalietka“ liko neperskaityta, kadangi knyga buvo paimta. Nieko neliko, kaip internete paskaityti knygos aprašą. Knyga skaitytojos susidomėjo. Taigi iki vasario 14 dienos turime dar laiko perskaityti ir balsuoti už 2019 metų geriausią knygą. Iki kito susitikimo!