200 verslo organizacijų kreipiasi į Prezidentą: prašo pagalbos kalbantis su valdančiaisiais dėl mokesčių

Lietuva

Gitanas Nausėda / Josvydo Elinsko (ELTA) nuotr.

Vygantas TuzasŠaltinis: ELTA

361516

Daugiau nei 200 verslo, pramonės ir profesinių asociacijų viešai kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą atviru laišku, skelbia Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK). Verslas ragina šalies vadovą imtis lyderystės stabdant mokesčių reformą ir telkiant dialogui dėl tvaraus gynybos finansavimo.

„Kreipiamės į Jus kaip į aukščiausią valstybės instituciją, galinčią suburti politines jėgas ir visuomenę. Reikia ne konflikto, o sprendimų. Ne vienašališkų reformų, o konstruktyvaus susikalbėjimo“, – rašoma atvirame laiške Prezidentui.

Verslo bendruomenė kolektyviškai įspėjo, kad Finansų ministerijos siūloma mokesčių pertvarka gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai, darbo vietoms ir visuomenės gerovei.

Atvirą laišką pasirašę subjektai tarp pagrindinių rizikų įvardija investicijų stabdymą, talentų praradimą, atlyginimų stagnaciją, vartojimo kainų augimą ir konkurencingumo silpnėjimą.

„Verslas prašo prezidento G. Nausėdos inicijuoti nacionalinį susitarimą dėl gynybos finansavimo modelio, kuris negriautų šalies ekonominių pagrindų, suburti darbo grupę Prezidentūroje, kuri kurtų sprendimus kartu su socialiniais partneriais ir ekspertais bei padėti užtikrinti tikrą dialogą, kurio šiuo metu, pasak verslo atstovų, trūksta“, – reziumavo LPK pranešime.

Lietuva iki 2030-ųjų gynybai planuoja skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Kaip jau skelbta, per artimiausius metus surinkti papildomus 10–12 mlrd. eurų gynybai reikia norint suformuoti visus nacionalinės divizijos ir kitus kritinius kariuomenės operacinius pajėgumus.

Tokį sprendimą VGT priėmė sausį, tikimasi, kad krašto apsaugos finansavimas šiemet kartu su skolos instrumentais pasieks 4 proc. BVP.

Premjeras G. Paluckas yra sakęs, jog 2026 m. gynybos finansavimas sieks 5,25 proc. BVP.

ELTA primena, kad pirmadienį Finansų ministerija registravo siūlymus dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM), saugumo įnašo bei pelno mokesčio įstatymų pakeitimo.

Siūlomų PVM įstatymo pakeitimų projektas reikšmingai nesikeitė – išliko siūlymas atsisakyti lengvatinio tarifo taikymo šildymui ir karštam vandeniui bei malkoms. Anksčiau skelbtais Finansų ministerijos duomenimis, tokios lengvatos atsisakymas sugeneruotų 65,1 mln. eurų.

Projekte taip pat toliau siūloma padidinti lengvatinį PVM tarifą, taikomą apgyvendinimo, keleivių vežimo paslaugoms bei meno ir kultūros įstaigų, renginių lankymui nuo 9 iki 12 proc. Ministerijos duomenimis, to finansinė nauda – 20,1 mln. eurų.

Nesikeičia ir siūlymas 1 proc. didinti standartinį pelno mokesčio tarifą – iki 17 proc., o lengvatinį – iki 7 proc. Anksčiau buvo suskaičiuota, kad tai sugeneruotų 111,5 mln. eurų pajamų nuo 2027 m.

Ministerijos siūlymu, priėmus pakeitimus, būtų mokama už kalendorinį ketvirtį sudarytose (pratęstose, pakeistose, jei keičiasi ir draudimo įmoka) sutartyse nurodytos bendros įmokų sumos. Vadinamąjį saugumo įnašą mokėtų visi Lietuvoje veikiantys draudikai nuo ne gyvybės draudimo sutartyse nurodytos bendros draudimo įmokų sumos.

Tuo metu, taip pat pirmadienį registruotame įstatyme, Vyriausybė siūlo savivaldybėms nekilnojamojo turto (NT) mokesčio grindis leisti nustatyti intervale nuo 20 iki 80 tūkst. eurų, o to nepadariusiose savivaldybėse nuo kitų metų taikyti 40 tūkst. eurų kartelę.

Siūloma, kad savivaldybių tarybos nustatyti pagrindinio gyvenamojo būsto neapmokestinamos kartelės dydį turėtų iki šių metų gruodžio, tarifus reikėtų nustatyti atsižvelgiant į Registrų centro NT mokestinės vertės dydį.

Iki 200 tūkst. eurų vertės pagrindiniam būstui būtų taikomas 0,1 proc. mokesčio tarifas, virš šios vertės ir iki 400 tūkst. eurų – 0,2 proc., nuo 400 iki 600 tūkst. eurų vertės – 0,5 proc, virš 600 tūkst. eurų – 1 proc. mokesčio tarifas.

Anksčiau premjeras Gintautas Paluckas sakė, kad koalicinėje taryboje sutarta teikti 50 tūkst. eurų NT kartelę asmeniui ir 100 tūkst. eurų – šeimai.

Už pagrindinį gyvenamąjį būstą mokamam NT mokesčiui Finansų ministerija ir toliau siūlo taikyti 50 proc. lengvatą, o šeimoms, auginančioms 3 ir daugiau vaikų arba vaiką su negalia, siūloma taikyti 75 proc. mokesčio lengvatą – abiem atvejais būsto vertė turi neviršyti 450 tūkst. eurų.

Tuo metu visas likęs gyventojui priklausantis NT, t. y. išskyrus gyvenamą būstą, būtų apmokestinamas nuo bendros mokestinės vertės, siekiančios 20 tūkst. eurų.

Pagal Vyriausybės tvarką, NT vertė iš naujo būtų vertinama ne kas 5 metus, kaip šiuo metu, o kas trejus.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt