1918 m. Šiaulių Signatarai – pažinkime juos iš naujo. Alfonsas Petrulis

Šiauliai

Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt

204164

Artėjant vasario 16-ajai kaip niekada puiki proga prisiminti žmones, kurie sudėtingu metu prisiėmė atsakomybę ir išvedė Lietuvą į laisvės kelią. Lietuvos Nepriklausomybės Aktą pasirašė keturi tuometinės Šiaulių berniukų gimnazijos auklėtiniai: Mykolas Biržiška, Jonas Vileišis, Steponas Kairys ir Alfonsas Petrulis.

Šiaulių mieste jau yra nemažai istorinės atminties ženklų, skirtų Lietuvos nepriklausomybės kūrėjų – signatarų – atminimui. Švenčiant 780-ąjį Šiaulių gimtadienį, Lieporių parke iškilmingai atidaryta Signatarų alėja, kurioje pradžioje buvo įamžinti 1990 metų Nepriklausomybės aktų signatarų vardai, po metų, Lietuvai pasitinkant valstybės atkūrimo 100-metį, Signatarų alėją papildė ir 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų atminimo lentos, valstybės kūrėjams sužaliavo ąžuoliukai.

signataru-aleja2-6203dfe09f1670-16428461.jpg

Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo dienai, kviečiame šiauliečius pasivaikščioti Lieporių parke, patiems prisiminti ir, galbūt, savo vaikus supažindinti su signatarais, kurių gyvenimai susiję su Šiauliais ar Šiaurės Lietuva.

Tuo tarpu miesto centre, šalia Juliaus Janonio gimnazijos, kurią drąsiai būtų galima vadinti Signatarų gimnazija, šiauliečiai ir miesto svečiai gali aplankyti meninį akcentą su Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signatarų Mykolo Biržiškos, Stepono Kairio, Alfonso Petrulio ir Jono Vileišio parašais.

janonio-gimnazija-signataru-akcentas-6203dff15d46c7-67722171.jpg

„Šiauliai ne tik gerbia drąsius ir atsakingus žmones, bet ir mokosi iš jų“, – sako Šiaulių meras Artūras Visockas.

Pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, kviečiame šiauliečius arčiau susipažinti su kiekvienu iš jų.

Pirmąjį pristatome Alfonsą Petrulį.

petrulis-lietuvos-albumas-kaunas-1990jjgm-6203e012cff2e0-02997830.jpg

ALFONSAS PETRULIS (1873–1928) 

Alfonsas Petrulis garsėjo savo lietuviškumu, nes kur tik kunigavo, ten steigė lietuviškas mokyklas ir draugijas, talkino leidžiant įvairią lietuvišką spaudą, gynė tikinčių lietuvių teises Bažnyčioje.

                                                                             Viktoras Alekna

.....................................

Alfonsas Petrulis gimė 1873 m. rugpjūčio 4 d. Kateliškių kaime (dabar Biržų rajonas) valstiečių šeimoje.  Iki 1884 m. A. Petrulis buvo mokomas namie, o sulaukęs 11 metų mokslus tęsė Šiaulių gimnazijoje. Paskutiniais mokslo metais (1888–1889 m.) jaunajam A. Petruliui teko mokytis rusų, lotynų, graikų ir vokiečių kalbų, literatūros, istorijos, algebros ir geometrijos dalykų. 1889 m. rugsėjo 11 d. išduotame gimnazijos baigimo pažymėjime rašoma, jog 1884 m. rugpjūčio mėn. A. Petrulis buvo priimtas į pirmą klasę ir mokėsi iki 1889 m. rugsėjo 9 d., kai buvo perkeltas į šeštą klasę. Šiaulių gimnazijoje jis pasižymėjo puikiu elgesiu, mokėsi gerai.

A. Petrulis savo paties prašymu iš šeštos klasės buvo išleistas tęsti mokslų kunigų seminarijoje, tačiau tik 1891 m. padavė prašymą į Žemaičių vyskupijos dvasinę seminariją, po 1863 m. sukilimo perkeltai į Kauną. Nebaigęs studijų seminarijoje, 1895–1897 m. klausė paskaitų Lvovo veterinarijos institute. Grįžęs į Lietuvą, 1897 m. įstojo į Vilniaus kunigų seminariją, o iš jos kaip gabus klierikas buvo pasiųstas į Peterburgo dvasinę akademiją. 1899 m. A. Petrulis buvo įšventintas kunigu ir paskirtas Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčios vikaru. Vėliau, 1901 m., buvo paskirtas Joniškio (dabar Molėtų rajonas), 1903 m. – Maišiagalos, 1907 m. – Nalibokų (dabar Baltarusijos teritorija) parapijos klebonu. 1908 m. perkeltas į Marcinkonis, 1911 m. – į Pivašiūnus. Kunigas buvo daug kartų kilnojamas iš vienos parapijos į kitą, nes paskirtose parapijose rūpindavosi, kad sielovada, kultūrinė ir švietimo veikla vyktų ne tik lenkų, bet ir lietuvių kalba.

Nuo 1905 m. A. Petrulis steigė lietuviškus laikraščius ir žurnalus, rašė jiems straipsnius, platino spaudą parapijų kaimuose ir miesteliuose. 1909 m. dalyvavo Vilniaus vyskupijos kunigų susirinkime, buvo išrinktas į komisiją, kuri turėjo ginti tikinčių lietuvių teises melstis gimtąja kalba. 1911 m. A. Petrulis įkūrė „Aušros“ bendrovę, iki 1915 m. leidusią tikintiems Vilniaus krašto lietuviams skirtą to paties pavadinimo žurnalą.

1917 m. rugsėjo 18–22 d. dalyvavo Vilniuje surengtoje Lietuvių konferencijoje, kurioje buvo išrinktas Lietuvos Tarybos nariu. 1918 m. vasario 16 d. kartu su kitais Tarybos nariais pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. 1918 m. lapkričio mėn. signataras dirbo Tarybos komisijoje, rengusioje pirmąją laikiną Lietuvos Respublikos Konstituciją.

1919 m. lenkų kareiviai Lietuvos Tarybos narį buvo net dukart suėmę. Antrą kartą įkalintas A. Petrulis sugebėjo išsilaisvinti ir pasitraukti į Kauną, kur dirbo Tautos pažangos partijos Centro komiteto sekretoriumi. 1920 m. grįžo į Pivašiūnus, rėmė steigiamas lietuviškas mokyklas, padėjo sutelkti lietuvių šaulių būrį. 1927 m. buvo paskirtas Paparčių parapijos klebonu, 1928 m. perkeltas į Musninkus.

A. Petrulis mirė 1928 m. birželio 28 d., palaidotas Musninkų (Širvintų rajonas) bažnyčios šventoriuje.

Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos istorijos Jono Krivicko muziejaus informacija

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt