16 mln. metų gintare mokslininkai aptiko unikalų radinį

Vilnius

Asociatyvi Freepik.com nuotr.

Etaplius.lt BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt

190525

Ypač senų gintarų tyrinėjimas kartais mokslininkams tampa, lyg lobių paieška.

Šį kartą tyrėjai atrado naujas lėtūnų rūšis, beveik tobulai išsilaikiusias 16 milijonų metų senumo gintare.

Dar vadinami vandens meškučiais, šie padarai yra mikroskopinių bestuburių grupė, kurie geriausiai yra žinomi dėl jų gebėjimo išgyventi ekstremaliausiose sąlygose.

Dėl jų mikroskopinio dydžio ir ne biomineralizuojančio kūno, tikimybė jiems tapti fosilijomis yra maža.

Naujajame tyrime, mokslininkai apibūdina šiuolaikiškai atrodančią lėtūnų fosiliją, kuri reprezentuoja naujas gentis ir naujas rūšis.

Jiems pavyko gauti didesnės raiškos svarbių anatominių savybių vaizdus, kurie padėjo išanalizuoti fosiliją.

Anot mokslininkų, naujoji fosilija Paradoryphoribius chronocaribbeus, yra vos trečioji lėtūno fosilija gintare, kuri buvo pilnai aprašyta ir oficialiai pavadinta.

Kitos dvi pilnai aprašytos, šiuolaikiškai atrodančios lėtūnų fosilijos, Milnesium swolenskyi ir Beorn leggi, yra abi žinomos iš Kreidos amžiaus gintaro, aptikto Šiaurės Amerikoje.

2007 metų kelionės į kosmosą metu lėtūnai buvo veikiami kosmoso vakuumo ir žalingos saulės radiacijos, tačiau vis tiek sugebėjo išgyventi ir daugintis po sugrįžimo į Žemę.

Mažyčiai, aštuonkojai gyvūnai yra sutinkami visuose žemynuose ir skirtingose aplinkose.

Nors jie išgyveno visus penkis Fanerozojaus didžiuosius masinio išnykimo įvykius, ankstyviausi šiuolaikiškai atrodantys lėtūnai ya vieninteliai, kurie yra žinomi iš Kreidos periodo, prieš maždaug 80 milijonų metų.

Nepaisant jų ilgos evoliucinės istorijos ir pasaulinio pasiskirstymo, jų fosiliniuose įrašuose dar daug ko trūksta.

Paradoryphoribius yra pirmoji fosilija, aptikta įkalinta Miocene (prieš 16 milijonų metų) Dominikos gintare ir pirmasis lėtūnų superšeimos Isohypsibioidea fosilinis atstovas

Tyrimui vadovavęs autorius Marc Mapalo iš Harvardo universiteto Organizminės ir evoliucinės biologijos katedros, sakė: „Sudėtinga, dirbant su šiuo gintaro pavyzdžiu, yra tai, kad jis yra gerokai per mažas stereoskopiniams mikroskopams, mums prireikė specialaus mikroskopo, kad pamatytume fosiliją.“

Anot mokslininkų, naujojo lėtūno kūno ilgis siekia vos 559 mikrometrus arba vos kiek daugiau nei pusę milimetro.

Dėl tokio mažo dydžio, mikroskopas gali atskleisti tik išorinę fosilijos morfologiją.

Laimei, lėtūno epidermis yra sudarytas iš chitino, pluoštinės gliukozės medžiagos, kuri yra pagrindinė grybelių ląstelių sienelių ir kai kurių kitų bestuburių egzoskeletų sudedamoji dalis.

Chitinas yra fluorescencinis ir gali būti lengvai sužadinamas lazeriais, dėl ko tampa įmanoma pilnai vizualizuoti lėtūno fosiliją, tam panaudojant specifinį metodą.

Vyresnysis autorius, profesorius Javier Ortega-Hernandez, taip pat iš Harvardo universiteto Organizminės ir evoliucinės biologijos katedros, sakė: „Lėtūnų fosilijos yra retos.“
„Šis tyrimas is esmės apima trečdalį iki šios dienos žinomų lėtūnų fosilijų. Be to, Paradoryphoribius pateikia vienintelius duomenis jų fosilijų istorijoje apie lėtūnų burnos aparatą.“

Atradimai paskelbti žurnale „Proceedings of the Royal Society“

Gismeteo.lt

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt