PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Koronavirusas2021 m. Vasario 2 d. 20:05

10 koronaviruso paslapčių, kurių kol kas niekas neįminė

Pasaulis

Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt


163588

Pasaulis su COVID-19 gyvena jau metus, atlikta daug tyrimų, pasakyta daug kalbų šia tema, tačiau iki šiol nėra tikslaus atsakymo į šiuos 10 klausimų, rašo „Laisvės radijo“ rusiška naujienų tarnyba.

1. Kaip vis dėlto atsirado virusas?

Pagrindinė hipotezė, kad žmonija COVID-19 gavo iš Kinijos Uhano miesto gyvūnų turgaus. Tačiau dalis mokslininkų mano, kad viruso kilmė yra dirbtinė, t. y. keliama versija, jog jis galėjo pasklisti iš Uhane esančios laboratorijos, kurioje tirti panašūs virusai. Kinijos propaganda savo ruožtu platina žinias, kad esą dar anksčiau COVID-19 buvo fiksuotas JAV, Indijoje ar Italijoje.

2. Kaip vis dėlto baigsis pandemija, jei tai įvyks?

Daugelis medikų teigia, kad jei pasaulio šalių vyriausybės, spaudžiamos įvairių faktorių, pasirinks „sugyvenimo su virusu“ strategiją, susirgimų skaičius išaugs. Didžiausia grėsmė iškils jauniems žmonėms, kurie nėra rizikos zonoje, bet ir nebuvo vakcinuoti. Tai esą gali priversti Europą imtis dar griežtesnių priemonių, imant pavyzdį iš Azijos, kurioje kai kuriais atvejais net buvo užkalamos susirgusių gyventojų buto durys ar įvesta 24 valandų komendanto valanda.

3. Koks vis dėlto mirtingumo lygis?

Mirtingumo nuo COVID-19 lygis iki šiol buvo nuo 0,5 iki 1 proc. nuo visų susirgusių, tačiau mirtingumas susijęs tiesiogiai su jų amžiumini. Žmonių, kurie yra vyresni 80 metų amžiaus, mirtingumas siekia nuo 25-50 proc. Asmenų, kuriems yra nuo 50 iki 70 metų, – 10 proc., ypač jei yra tokie papildomi faktoriai, kaip plaučių ar širdies ligos, diabetas ar viršsvoris. Žmonių iki 50 metų amžiaus mirtingumo lygis – vienas atvejis tūkstančiui, o tai prilygsta tradiciniam gripui.

4. Kaip vis dėlto dažniausia plinta koronavirusas?

Nuo praėjusių metų vasaros paskelbta keli tyrimai šiuo klausimu, tačiau galutinio atsakymo nėra. Dalis medikų įsitikinę, kad virusas plinta per seiles (pvz., bučiniai, bendrų indų naudojimas), o aerozolinis būdas (kai kosėja ar čiaudi šalia) – vaidina antraeilį vaidmenį. Taip pat nėra vieningos nuomonės, ar COVID-19 plinta per paviršius ir kiek jis ilgai išlieka ant jų.

5. Ar galima vis dėlto COVID gydyti ir kaip?

Per metus medikai išbandė, regis viską, nuo vaistų prieš maliariją iki prieš pedikuliozę. Didžioji dalis – be aiškaus teigiamo efekto. Kita vertus, kai kuriais atvejais, įvairūs preparatai sumažino mirtingumą ir plaučių ventiliatorių poreikį, ypač sunkioje būklėje atsidūrusiems žmonėms, nors paaiškinti, kodėl, medikai nesugeba.

6. Kiek ilgai vis dėlto galioja imunitetas?

Tyrimai rodo, kad beveik 95 proc. žmonių, persirgusių COVID-19, organizmuose atsiranda antikūniai, kurių kiekis priklauso nuo susirgimo sunkumo. Antikūniai gali būti aptinkami ir po pusmečio, jei asmuo persirgo lengva forma. Tačiau medikai iki šiol nežino, koks antikūnių kiekis būtinas, kad žmogus antrą kartą neužsikrėstų virusu.

7. Kodėl vis dėlto vieni susirgimų atvejai yra labai sunkūs, o kiti – visiškai lengvi?

Per metus medikai padarė išvadą, kad susirgimų sunkumas priklauso nuo organizmo imuninės sistemos reakcijos, tačiau ją nuspėti yra sunku. Anksčiau manyta, kad pacientų mirtingumą nulemia per didelis baltymų, atsakingų už signalų perdavimą ląstelei susirgimo metu, aktyvumas. Nauja teorija skelbia, kad pagrindinį vaidmenį vaidina „autoantikūniai“, t.y. specifiniai antikūniai, kurie, kaip bebūtų keista, puola savo organizmą.

8. Ar vis dėlto koronavirusas mutuoja į pavojingas atmainas?

Praėjusių metų gruodį Didžiojoje Britanijoje aptikta nauja COVID-19 mutacija, kuri sklinda greičiau ir reikalauja ypatingo atsargumo. Nauja atmaina gali būti 70 proc. labiau plintanti nei ankstesnė COVID-19 versija, bet kol kas nėra duomenų, kad ji būtų labiau mirtina. Pietų Afrikos Respublikoje šiek tiek anksčiau aptikta kita mutacija, kuri paplito visame Pietų Afrikos regione. Dalis vakcinų gamintojų teigia, kad jų produkcija užkerta kelią ir naujosioms atmainoms.

9. Kokį vaidmenį viruso platinime vis dėlto vaidina vaikai?

Vaikai dažniausia užsikrėčia besimptome forma. Ženevos universiteto tyrimas parodė, kad vaikų iki 18 metų užsikrėtimų procentas prilygsta likusiai visuomenės daliai, tačiau vaikai mažiau testuojami, nes jie dažnai nerodo jokių ligos simptomų.

10. Ar naminiai gyvūnai vis dėlto perneša COVID-19?

Sąrašas gyvūnų, kuriems patvirtintas COVID-19, auga: šunys, katės, audinės, liūtai, tigrai ir gorilos, gyvenančios zoologijos soduose. Tai patvirtina galimybę, kad žmogus gali perduoti virusą gyvūnams. Nors tyrimai rodo, kad tarp šunų ir kačių koronavirusas plinta labai ribotai, tačiau ženklūs COVID-19 židiniai užfiksuoti audinių fermose Danijoje.

Alfa.lt

alfalt-logo-skaidrus.png